BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 01 26 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Skaičių knygaSkyrius: 32

 Skaičių knyga
  
 Gado ir Rubeno prašymas
  
Sk 32

1 Rubeno giminės žmonės ir Gado giminės žmonės turėjo labai dideles galvijų bandas. Pamatę, kad Jazero kraštas bei Gileado kraštas tinkami galvijams, 2 Gado ir Rubeno žmonės atėjo pas Mozę, kunigą Eleazarą ir bendrijos vadus, sakydami: 3„Atarotai, Dibonas, Jazeras, Nimra, Hešbonas, Elealė, Sebamas, Nebojas ir Beonas ­ 4 žemė, kurią VIEŠPATS užkariavo Izraelio bendrijai ­ yra galvijų kraštas. O jūsų tarnai turi galvijų. 5 Jei radome malonę tavo akyse, ­ tęsė jie, ­ tebūna šis kraštas duotas mums, tavo tarnams, kaip nuosavybė. Neversk mūsų keltis per Jordaną.“

6 Mozė atsakė Gado ir Rubeno žmonėms: „Argi jūsų broliai eis į karą, o jūs čia sėdėsite? 7 Kodėl norite pakirsti izraelitų ryžtą eiti į kraštą, kurį jiems VIEŠPATS yra davęs? 8 Jūsų tėvai tai padarė, kai iš Kadeš Barnėjos siunčiau juos krašto išžvalgyti. 9 Nukeliavę iki Eškolo slėnio ir pamatę tą kraštą, jie pakirto izraelitų ryžtą eiti į kraštą, kurį VIEŠPATS buvo jiems davęs. 10 Tą dieną pyktis apėmė VIEŠPATĮ, ir jis prisiekė, tardamas: 11 ‘Nė vienas iš žmonių, kurie išėjo iš Egipto, nuo dvidešimt metų ir vyresnių, nematys krašto, kurį prisiekiau duoti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, nes jie ištikimai manęs nesekė; 12 nė vienas, išskyrus kenizą Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę, nes jiedu ištikimai sekė VIEŠPATĮ.’ 13 Pyktis ant Izraelio apėmė VIEŠPATĮ, ir jis vedžiojo juos po dykumą keturiasdešimt metų, kol pradingo visa karta, padariusi pikta VIEŠPATIES akyse. 14 Vadinasi, dabar jūs, nusidėjėlių išperos, pakeitėte savo tėvus, didindami VIEŠPATIES pykčio ant Izraelio įniršį! 15 Jei jūs atsisakote jį sekti, jis vėl paliks juos dykumoje; jūs sunaikinsite šią visą tautą.“

16 O jie, priėję arčiau, tarė: „Pastatysime čia aptvarus savo kaimenėms ir miestus mūsų mažyliams, 17 bet patys imsimės ginklų, žygiuodami pirma izraelitų, kol nuvesime juos į vietą. Tuo tarpu mūsų mažyliai gali pasilikti įtvirtintuose miestuose, apsaugoti nuo vietos gyventojų. 18 Negrįšime į savo namus, kol visi izraelitai nebus užėmę savo paveldo. 19 Dalies su jais kitoje pusėje, Užjordanėje, neturėsime, nes savo paveldą jau turime rytinėje Jordano pusėje.“

20 Mozė jiems atsakė: „Jei darote, kaip sakote, jei imatės ginklų, žygiuodami į karą kaip VIEŠPATIES priekinė sauga, 21 ir visi, tinkami karinei tarnybai, pereinate Jordaną VIEŠPAČIUI reikalaujant, kolei jis nenuvarys sau iš kelio priešų 22 ir kolei kraštas netaps pavaldus VIEŠPATIES akivaizdoje, galite sugrįžti ir būsite nenusikaltę VIEŠPAČIUI ir Izraeliui. O šis kraštas bus jūsų nuosavybė VIEŠPATIES akivaizdoje. 23 Bet jei taip nedarysite, tikėkite manimi, būsite nusidėję VIEŠPAČIUI. Galite būti tikri, kad jūsų nuodėmė jus pasivys. 24 Tad statykite miestus savo mažyliams ir aptvarus savo kaimenėms, bet vykdykite, ką esate pažadėję.“

25 Tada Gado ir Rubeno žmonės tarė Mozei: „Tavo tarnai elgsis kaip tu, mūsų viešpats, įsakai. 26 Mūsų mažyliai, mūsų žmonos, mūsų kaimenės ir visi kiti mūsų galvijai pasiliks Gileado miestuose, 27 tuo tarpu tavo tarnai, kiekvienas apsiginklavęs kariauti, persikels ir kovos už VIEŠPATĮ, kaip tu, mūsų viešpatie, įsakai.“

28 Mozė davė dėl jų įsakymą kunigui Eleazarui, Nūno sūnui Jozuei ir izraelitų protėvių namų galvoms. 29 Mozė tarė jiems: „Jei Gado ir Rubeno žmonės, visi apsiginklavę kariauti VIEŠPATIES akivaizdoje, persikels su jumis per Jordaną ir kraštas pasidarys jums pavaldus, atiduosite jiems Gileado kraštą kaip nuosavybę. 30 Bet jei ginkluoti jie nepersikels su jumis, jie turės nuosavybę tarp jūsų Kanaano krašte.“ 31 Gado ir Rubeno žmonės atsakė: „Ką VIEŠPATS yra pasakęs apie tavo tarnus, tą mes ir darysime. 32 Mes kelsimės apsiginklavę VIEŠPATIES akivaizdoje į Kanaano kraštą, bet mūsų paveldo nuosavybė bus šioje Jordano pusėje.“

33 Mozė davė jiems ­ Gado ir Rubeno giminei bei pusei Juozapo sūnaus Manaso giminės ­ amoritų karaliaus Sihono karalystę ir Bašano karaliaus Ogo karalystę, kraštą bei miestus su aplinkinių miestų valdomis. 34 Gado žmonės atstatė Diboną, Atarotus, Aroerą, 35 Atrot Šofaną, Jazerą, Jogbohą, 36 Bet Nimrą ir Bet Haraną, įtvirtino miestus ir aptvarus avims. 37 O Rubeno žmonės atstatė Hešboną, Elealę, Kirjataimus, 38 Neboją, Baal Meoną, pakeisdami kai kurių vardus, ir Sibmą. Atstatytiems miestams jie davė savo pačių vardus. 39 Manaso sūnaus Machyro palikuonys patraukė į Gileadą ir, išvarę ten gyvenusius amoritus, užėmė jį. 40 Mozė atidavė Gileadą Manaso sūnui Machyrui, ir šis ten įsikūrė. 41 O Manaso sūnus Jayras patraukė, užėmė jų kaimus ir pavadino juos Havot Jayru. 42 Nobachas kovojo prieš Kenatą, užėmė jį bei jo kaimus ir pavadino Nobachu ­ savo vardu.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 32

Skaičių knygaSkyrius: 33

 Skaičių knyga
  
 Nuo Egipto ligi Sinajaus kalno
  
Sk 33

1 Štai izraelitų sustojimo vietos, per kurias, vedami Mozės ir Aarono, jie išėjo greta po gretos iš Egipto žemės. 2 VIEŠPAČIUI įsakius, Mozė surašė vietas, per kurias jie ėjo, sustojimo vietą po sustojimo vietos. Štai jų sustojimo vietos pagal vietoves, per kurias jie ėjo.

3 Jie iškeliavo iš Ramzio pirmo mėnesio

penkioliktą dieną.

Dieną po Paschos izraelitai išėjo

drąsiai, visam Egiptui matant.

4 Egiptiečiai tuo tarpu laidojo

VIEŠPATIES ištiktus savo pirmagimius.

VIEŠPATS net jų dievus nuteisė!

5 Izraelitai iškeliavo iš Ramzio ir pasistatė stovyklą prie Sukoto. 6 Iškeliavę iš Sukoto, pasistatė stovyklą prie Etamo, kuris yra dykumos pakraštyje. 7 Iškeliavę iš Etamo, pasuko atgal į Pi Hahirotą, priešais Baal Cefoną ir pasistatė stovyklą priešais Migdolą. 8 Iškeliavę iš Hahiroto, perėjo per jūrą į dykumą, tris dienas keliavo per Etamo dykumą ir pasistatė stovyklą prie Maros. 9 Iškeliavę iš Maros, atėjo į Elimus. Elimuose buvo dvylika vandens šaltinių ir septyniasdešimt palmių. Ten jie pasistatė stovyklą. 10 Iškeliavę iš Elimų, pasistatė stovyklą prie Nendrių jūros. 11 Iškeliavę nuo Nendrių jūros, sustojo Sino dykumoje. 12 Iškeliavę iš Sino dykumos, pasistatė stovyklą prie Dofkos. 13 Iškeliavę iš Dofkos, pasistatė stovyklą Aluše. 14 Iškeliavę iš Alušo, pasistatė stovyklą prie Refidimų. Ten vandens žmonėms gerti nebuvo. 15 Iškeliavę iš Refidimų, pasistatė stovyklą Sinajaus dykumoje.

Nuo Sinajaus kalno ligi Kadešo

16 Iškeliavę iš Sinajaus dykumos, jie pasistatė stovyklą prie Kibrot Taavos. 17 Iškeliavę iš Kibrot Taavos, pasistatė stovyklą prie Hacerotų. 18 Iškeliavę iš Hacerotų, pasistatė stovyklą prie Ritmos. 19 Iškeliavę iš Ritmos, pasistatė stovyklą prie Rimon Pereco. 20 Iškeliavę iš Rimon Pereco, pasistatė stovyklą prie Libnos. 21 Iškeliavę iš Libnos, pasistatė stovyklą prie Risos. 22 Iškeliavę iš Risos, pasistatė stovyklą prie Kehelatos. 23 Iškeliavę iš Kehelatos, pasistatė stovyklą prie Šefero kalno. 24 Iškeliavę nuo Šefero kalno, pasistatė stovyklą prie Harados. 25 Iškeliavę iš Harados, pasistatė stovyklą prie Makhelotų. 26 Iškeliavę iš Makhelotų, pasistatė stovyklą prie Tahato. 27 Iškeliavę iš Tahato, pasistatė palapines prie Teracho. 28 Iškeliavę iš Teracho, pasistatė stovyklą prie Mitkos. 29 Iškeliavę iš Mitkos, pasistatė stovyklą prie Hašmonos. 30 Iškeliavę iš Hašmonos, pasistatė stovyklą prie Moserotų. 31 Iškeliavę iš Moserotų, pasistatė stovyklą prie Bene Jaakano. 32 Iškeliavę iš Bene Jaakano, pasistatė stovyklą prie Hor Gidgado. 33 Iškeliavę iš Hor Gidgado, pasistatė stovyklą prie Jotbatos. 34 Iškeliavę iš Jotbatos, pasistatė stovyklą prie Abronos. 35 Iškeliavę iš Abronos, pasistatė stovyklą prie Ecjon Gebero. 36 Iškeliavę iš Ecjon Gebero, pasistatė stovyklą Cino dykumoje, tai yra Kadeše.

Nuo Kadešo ligi Moabo lygumų

37 Iškeliavę iš Kadešo, pasistatė stovyklą prie Horo kalno, ties pat Edomo krašto riba. 38 VIEŠPAČIUI įsakius, kunigas Aaronas užkopė ant Horo kalno ir ten mirė penkto mėnesio pirmą dieną keturiasdešimt metų po izraelitų išėjimo iš Egipto žemės. 39 Aaronas buvo šimto dvidešimt metų, kai mirė ant Horo kalno.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 33