BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 08 10 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Skaičių knygaSkyrius: 26

 Skaičių knyga
  
Sk 26

52 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 53 „Tai jiems pagal vardų skaičių kraštas bus padalytas kaip paveldas. 54 Didelei kilčiai ­ didelis paveldas, mažai kilčiai ­ mažas paveldas. Kiekvienai giminei paveldas bus duotas pagal įtrauktųjų į sąrašą skaičių. 55 Be to, kraštas turi būti padalytas metant burtus; jie gaus paveldą pagal savo protėvių giminių skaičių. 56 Jų paveldas bus paskirstytas burtais ir didelei, ir mažai [giminei].“

Levitų surašymas

57 Levitai, įtraukti į sąrašą pagal jų kiltis: iš Geršono kilo geršonų kiltis, iš Kehato ­ kehatų kiltis, iš Merario ­ merarių kiltis. 58 Štai Levio kiltys: libnių kiltis, hebronų kiltis, machlių kiltis, mušių kiltis, korachų kiltis. Kehatui gimė Amramas. 59 Amramo žmona buvo Jochebeda, Levio duktė, gimusi Leviui Egipte. Ji pagimdė Amramui Aaroną, Mozę ir jų seserį Mirjamą. 60 Aaronui gimė Nadabas, Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras. 61 Tačiau Nadabas ir Abihuvas mirė, atnašaudami nešventą ugnį VIEŠPATIES akivaizdoje. 62 Įtrauktųjų į sąrašą buvo dvidešimt trys tūkstančiai, įskaitant visus vieno mėnesio ir vyresnius vyriškius. Jie nebuvo įtraukti į sąrašą tarp izraelitų, nes jiems nebuvo paskirtos dalies tarp izraelitų.

63 Taigi tokie buvo Mozės ir kunigo Eleazaro įrašytieji į sąrašą, surašant izraelitus Moabo lygumose prie Jordano, priešais Jerichą. 64 Tarp jų nebuvo nė vieno iš tų, kuriuos Mozė ir Aaronas buvo įtraukę į sąrašą, surašydami izraelitus Sinajaus dykumoje, 65 nes VIEŠPATS apie juos buvo pasakęs: „Jie mirs dykumoje!“ Nė vienas jų neišliko, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 26

Skaičių knygaSkyrius: 27

 Skaičių knyga
  
 Celofhado dukterų paveldas
  
Sk 27

1 Tada išėjo į priekį Celofhado dukterys. Celofhadas buvo Manaso sūnaus Machyro sūnaus Gileado sūnaus Hefero sūnus; jis priklausė vienai iš Juozapo sūnaus Manaso kilčių. Dukterų vardai buvo Machla, Noja, Hogla, Milka ir Tirca. 2 Jos atsistojo priešais Mozę, kunigą Eleazarą, vadus bei visą bendriją prie įėjimo į Susitikimo Palapinę ir pasakė: 3 „Mūsų tėvas mirė dykumoje. Jis nebuvo tarp susibūrusiųjų prieš VIEŠPATĮ Koracho draugėje, bet numirė už savo paties nuodėmę. O sūnų jis nepaliko. 4 Kodėl mūsų tėvo vardas turėtų dingti iš jo kilties dėl to, kad jis neturi sūnaus? Duokite mums nuosavybę tarp mūsų tėvo brolių.“

5 Mozė pateikė jų atvejį VIEŠPAČIUI. 6 VIEŠPATS kalbėjo jam, tardamas: 7 „Celofhado dukterys teisingai kalba. Tu tikrai turi duoti joms paveldimą nuosavybę tarp jų tėvo brolių. Pervesk joms jų tėvo paveldą. 8 Be to, izraelitams kalbėk ir sakyk: ‘Jei miršta vyras, neturėdamas sūnaus, jo paveldą pervesite jo dukteriai. 9 Jei jis neturi dukters, atiduosite jo paveldą broliams. 10 Jei jis neturi brolių, atiduosite jo paveldą jo tėvo broliams. 11 O jei jo tėvas neturi brolių, atiduosite jo paveldą artimiausiam jo kilties giminaičiui, ir jis paveldės jį. Tai bus izraelitams įstatas ir įsakas, kaip VIEŠPATS įsakė Mozei.’“

Jozuė ­ Mozės įpėdinis

12 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: „Užkopk į šį Abarimų virtinės kalną ir pamatyk kraštą, kurį duodu izraelitams. 13 Kai būsi jį pamatęs, ir tu būsi paimtas pas savo giminę, kaip buvo paimtas tavo brolis, 14 nes judu priešinotės mano žodžiui Cino dykumoje, kai bendrija maištavo. Judu nepatvirtinote mano šventumo jų akyse prie vandens.“ (Tai Meribat Kadešo vanduo Cino dykumoje.) 15 Mozė kalbėjo VIEŠPAČIUI, tardamas: 16 „Tepaskiria VIEŠPATS, kiekvieno žmogaus dvasios Dievas, bendrijai vesti žmogų, 17 kuris eitų jų priekyje, išeitų ir nueitų, išvestų ir įvestų juos, kad VIEŠPATIES bendrija nebūtų kaip avys be piemens.“ 18 VIEŠPATS atsakė Mozei: „Paimk Nūno sūnų Jozuę, dvasios vyrą, ir uždėk ant jo savo ranką. 19 Pastatyk jį priešais kunigą Eleazarą bei visą bendriją ir įgaliok jį visų akyse. 20 Suteik jam savo prakilnumo, kad paklustų visa izraelitų bendrija. 21 Jis remsis kunigu Eleazaru, kuris Urimais ieškos nuosprendžio jo labui VIEŠPATIES akivaizdoje. Jo įsakymu jie išeis ir jo įsakymu įeis, jis ir drauge su juo visi izraelitai ­ visa bendrija.“

22 Mozė darė, kaip VIEŠPATS jam įsakė. Paėmęs Jozuę, liepė jam stotis priešais kunigą Eleazarą ir visą bendriją. 23 Tada uždėjo ant jo rankas ir įgaliojo jį, kaip VIEŠPATS buvo per Mozę kalbėjęs.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 27

Skaičių knygaSkyrius: 28

 Skaičių knyga
  
 Nuolatinės aukos
  
Sk 28

1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 „Įsakyk izraelitams ir sakyk jiems: ‘Mano atnašą ­ maistą malonaus kvapo ugninėms atnašoms ­ rūpinkitės atnašauti nustatytu laiku.’

3 Sakysi jiems: ‘Štai ugninė auka, kurią turite aukoti VIEŠPAČIUI: kasdien du sveikus metinius avinėlius kaip nuolatinę deginamąją auką. 4 Vieną avinėlį atnašausite rytą, o kitą avinėlį ­ vakare, 5 kiekvieną su dešimtadaliu efos geriausių miltų javų atnašai, įmaišytų su ketvirtadaliu hino grūstų alyvų aliejaus. 6 Tai nuolatinė deginamoji auka, prie Sinajaus kalno nustatyta malonaus kvapo ugninei atnašai VIEŠPAČIUI. 7 Jo liejamoji auka bus ketvirtis hino kiekvienam avinėliui; stipraus gėrimo liejamąją atnašą VIEŠPAČIUI išliesite šventykloje. 8 O kitą avinėlį atnašausite vakare su tokia pat javų atnaša ir tokia pat liejamąja atnaša, kaip rytą; atnašausite ją kaip ugninę atnašą dėl malonaus kvapo VIEŠPAČIUI.

9 Šabo dieną aukosite du sveikus metinius avinėlius ir du dešimtadalius efos geriausių miltų javų atnašai, įmaišytų aliejumi, ir jos liejamąją atnašą. 10 Tokia yra kiekvieno šabo deginamoji auka, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos ir jos liejamosios atnašos.

11 Kiekvieną jaunatį atnašausite deginamąją auką VIEŠPAČIUI: du jautukus, vieną aviną ir septynis sveikus mitulius avinėlius, 12 tris dešimtadalius efos geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai prie kiekvieno jaučio, du dešimtadalius geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai prie avino 13 ir dešimtadalį geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai prie kiekvieno avinėlio ­ deginamąją auką, malonaus kvapo ugninę atnašą VIEŠPAČIUI. 14 O jų liejamosios atnašos bus pusė hino vyno prie jaučio, trečdalis hino prie avino ir ketvirtadalis hino prie avinėlio. Tokia yra mėnesinė deginamoji auka per visas metų jaunatis. 15 Be to, bus paaukotas ir ožys kaip auka už nuodėmę VIEŠPAČIUI, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos ir jos liejamosios atnašos.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 28