¹ Jošijo vardas ­ lyg smilkalų mišinys,

parengtas prityrusio kvepalų gamintojo.

Jo atminimas saldus

lyg medus kiekvienam skoniui

ir lyg muzika puotoje.

² Jis kentėjo dėl mūsų išdavysčių

ir sunaikino bjauriuosius stabus.

³ Jis buvo nuoširdžiai ištikimas Viešpačiui

ir nedoru laikotarpiu elgėsi dorai.

⁴ Išskyrus Dovydą, Ezekiją ir Jošiją,

visi buvo nedori,

nes pamesdavo Aukščiausiojo Įstatymą.

Judo karaliai priėjo liepto galą,

⁵ nes atidavė savo galybę kitiems

ir savo garbę svetimai tautai.

⁶ Svetimieji sudegino šventąjį miestą

ir nusiaubė jo gatves,

⁷ kaip Jeremijas buvo pranašavęs.

Juk jie buvo blogai elgęsi su juo,

kuris jau įsčiose buvo pašventintas pranašu,

kad išrautų, nugriautų ir sunaikintų,

o paskui atstatytų bei atsodintų.

⁸ Ezechielis regėjo Šlovę,

kurią Dievas parodė jam kerubų vežime.

⁹ Jis atminė ir Jobą,

kuris visada ištikimai laikėsi teisumo kelio.

¹⁰ Be to, ir dvylika pranašų ­

tesuklesti jų kaulai iš savo vietos nauja gyvastimi! ­

davė jėgų Jokūbo tautai

ir gelbėjo juos viltingu tikėjimu.

Zerubabelis ir Jozuė

¹¹ Kaip išgirti Zerubabelį?

Jis buvo lyg antspaudo žiedas ant dešinės,

¹² kaip ir Jehocadako sūnus Jozuė.

Jiedu tomis dienomis atstatė aukurą,

pastatė šventovę,

šventą Viešpačiui,

skirtą amžinai garbei.

Nehemijas

¹³ Nehemijo atminimas irgi amžinas:

jis vėl atstatė išgriautąsias sienas,

įstatė vartus su velkėmis

ir atstatė sunaikintus mūsų namus.

Žvilgsnis į praeitį

¹⁴ Mažai žemėje buvo tokių kaip Henochas;

juk jis buvo paimtas iš žemės į aukštybes.

¹⁵ Argi gimė kada kitas toks vyras kaip Juozapas?

Net jo kaulais buvo pasirūpinta!

¹⁶ Semas, Setas ir Enošas irgi buvo garbingi,

bet visus žmones garbingumu viršija Adomas.