BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Siracido knygaSkyrius: 46

 Siracido knyga
  
 Jozuė ir Kalebas
  
Sir 46

1 Jozuė, Nūno sūnus, buvo narsus mūšyje

ir Mozės įpėdinis pranašo tarnyboje,

sukurtas būti, kaip leidžia suprasti jo vardas,

didžiu Dievo išrinktųjų gelbėtoju,

bausti priešus

ir duoti izraelitams jų paveldą.

2 Koks didis jis buvo, kai pakėlė ranką

kirsti kalaviju miestams!

3 Kas galėjo jam priešintis,

kai jis kovojo Viešpaties mūšius?

4 Argi ne jo ranka buvo sustabdyta saulė,

ir viena diena tapo lyg dvi?

5 Jis šaukėsi Aukščiausiojo, Visagalio,

kai priešai apgulė jį iš visų pusių,

ir Visagalis Viešpats atsiliepė jam

nuožmia akmenų krušos audra.

6 Mūšyje jis nugalėjo tą tautą

ir šlaite sunaikino priešus,

kad tautos pripažintų jo narsą ir žinotų,

jog Viešpats stebi savo tautos kovas.

7 Jis visur atsidavė Visagaliui

ir Mozės dienomis įrodė savo ištikimybę;

jis ir Jefunės sūnus Kalebas

pasipriešino maištininkų sueigai,

sulaikė tautą nuo nuodėmės

ir nutildė jų nedorą murmėjimą.

8 Todėl tik jiedu buvo apsaugoti

iš šešių šimtų tūkstančių pėstininkų,

kad vestų izraelitus į jų paveldą,

į kraštą, tekantį pienu ir medumi.

9 Jėga, kurią Viešpats suteikė Kalebui,

pasiliko su juo net žilos senatvės sulaukus,

tad jis galėjo užimti krašto aukštumas,

ir jo vaikai gavo jas kaip paveldą,

10 idant visi izraelitai matytų,

kaip gera būti atsidavusiu Viešpaties sekėju.

Teisėjai

11 Teisėjai,

kiekvienas pagal savo pašaukimą,

taip pat buvo žmonės, kurių širdžių nesuviliojo stabai

ir kurie neatsimetė nuo Viešpaties;

palaimintas tebūna jų atminimas!

12 Jų kaulai teželdina naują gyvastį ten, kur jie guli,

šlovė šių įžymių žmonių teatgyja per jų vaikus!

Samuelis

13 Žmonių gerbiamas, brangus savo Kūrėjui,

įžadu pažadėtas dar motinos įsčiose

ir pašventintas Viešpačiui kaip pranašas

buvo Samuelis ­ teisėjas, kuris atnašavo auką.

Dievo žodžiu jis įvedė karalystę

ir patepė didžiūnus, kad valdytų jo tautą.

14 Viešpačiui pavedus, jis teisė bendriją,

lankydamas Jokūbo stovyklas.

15 Savo ištikimybe jis pasirodė tikras pranašas,

o savo žodžiais ­ patikimas regėtojas.

16 Jis šaukėsi Viešpaties, Visagalio,

priešams apstojus iš visų pusių,

ir atnašavo žinduklį ėriuką.

17 Tada Viešpats sugriaudė iš dangaus,

ir nuaidėjo šiurpą keliantis jo balsas.

18 Jis nugalėjo priešo valdovus

ir sunaikino visus filistinų didžiūnus.

19 Artindamasis prie savo gyvenimo galo,

prieš Viešpatį ir jo pateptąjį jis paliudijo:

„Jokio kyšio ar slaptos dovanos

nesu paėmęs nė iš vieno!“

Ir niekas neišdrįso jo apkaltinti.

20 Net jam mirus,

žmonės ieškojo jo patarimo;

jis pranešė karaliui apie jo mirtį

ir iš kapo pakėlė balsą pranašaudamas,

kad padarytų galą tautos nedorumui.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Siracido knygaSkyrius: 46