1 Aukštųjų valdų grožis, giedrasis padangių skliautas ir pats dangus yra šlovės reginys. 2 Saulė pasirodo ir tekėdama skelbia, koks ji nuostabus spinduolis Aukščiausiojo kūrinys. 3 Vidudienį ji išdegina žemę, ir kas gali pakelti jos ugningą kaitrumą? 4 Tartum liepsnojanti kieto metalo krosnis, ji savo spinduliais padega kalnus. Ugningu liežuviu ji sudegina pasaulį, savo spindesiu apakina akis. 5 Taip, didis yra Viešpats, jos Kūrėjas, kurio žodžiu ji skuba savo keliu! 6 Mėnulis žymi metų laikų kaitą, viešpatauja laikams ir tarnauja kaip jų amžinas ženklas. 7 Iš mėnulio ateina ženklas iškilmių dienomis, iš šviesos davėjo, blėstančio po pilnaties. 8 Jaunatis, kaip rodo vardas, atsinaujina. Koks jis nuostabus, kai keičiasi! Švyturys galybėms aukštybėse, šviečiantis dangaus skliaute! 9 Dangaus grožis ir puikybė žvaigždės, puošiančios savo mirgėjimu Viešpaties aukštybes. 10 Viešpaties įsakymu jos stovi skirtose vietose ir niekada nepailsta budėdamos. 11 Pažvelk į vaivorykštę! Tada šlovink jos Kūrėją, nes ji nepaprastai graži dėl savo puošnumo. 12 Ji apglėbia dangaus skliautą savo didingu lanku, kurį galingai įtempė Aukščiausiojo rankos. 13 Savo žodžiu jis siunčia pūgą ir paskubina savo nuosprendžio žaibus. 14 Tada atidaromos saugyklos, ir debesys išskuba kaip paukščiai. 15 Savo galybe jis duoda perkūnijos debesims jėgą ir sutrupina krušos gabalus. 16 Jo balso griausmas verčia raitytis žemę, savo galybe jis supurto kalnus. 17 Jo valia pietys pučia, šiaurys atpučia audrą ir atūžia viesulas. 18 Sniegą jis barsto lyg plasnojančius paukščius, snaigės krinta ant žemės lyg skėrių spiečiai. Jų baltumo grožis apakina akis, o širdis, joms dulksnojant, stebisi. 19 Jis beria šerkšną žemėje kaip druską; varvekliai sušąla kaip erškėčių dygliai. 20 Jis pasiunčia šaltus šiaurio gūsius, ir vandenį sukausto ledas, apdengdamas visas kūdras, tartum vanduo apsišarvuotų. 21 Kai kalnų augaliją išdegina kaitra, o žydinčios lygumos tarsi liepsnoja, 22 lašantys debesys visa greitai pagydo, ir krintanti rasa atgaivina išdžiūvusią žemę. 23 Savo minties galybe jis numalšino bedugnę ir apsodino ją salomis. 24 Žmonės, plaukę jūra, pasakoja apie jos pavojus; jų klausydamiesi, būname lyg perkūno trenkti. 25 Joje yra keistų ir nuostabių kūrinių, visokiausių gyvūnų ir milžiniškų jūros pabaisų. 26 Per jį sekasi kiekvienam jo pasiuntiniui, ir jo įsakymu šis įvykdo jo valią. 27 Kad ir kiek pasakotume, negalėtume visko apsakyti; tad paskutinis žodis tebus toks: „Jis yra visas visur!“ 28 Kur galime rasti jėgų jam pašlovinti? Juk jis didingesnis už visus savo kūrinius. 29 Iš tikrųjų šiurpą keliantis ir didingas Viešpats, nuostabi jo galybė. 30 Garbinkite Viešpatį ir aukštinkite jį, kiek tik galite. Aukštindami jį, sukaupkite visas jėgas ir nepasiduokite nuovargiui, nors ir negalite jo suprasti. 31 Juk kas yra jį matęs ir kas gali jį apsakyti? Ar kas gali pašlovinti jį, kaip dera? 32 Daug dalykų, didesnių už šiuos, yra paslėpta, nes aš esu matęs tik nedaug jo kūrinių. 33 Viešpats padarė visus kūrinius ir jį garbinantiesiems suteikia išminties. |