¹ Trys dalykai mane džiugina,

nes jie malonūs Viešpačiui ir žmonėms:

darna tarp brolių ir seserų,

bičiulystė tarp kaimynų,

žmonos ir vyro abipusė meilė.

² Trijų rūšių žmonės man nepakenčiami,

nes jų gyvenimo būdu iš tikrųjų bjauriuosi:

beturtis, kuris puikuojasi,

turtuolis, kuris meluoja,

ir senas ištvirkėlis, kuris svetimauja.

³ Jeigu netaupei nieko jaunystėje,

tai kaip gali rasti ką nors senatvėje?

⁴ Kaip pritinka žilai galvai sveikas sprendimas,

seniems žmonėms ­ žinoti, kaip patarti!

⁵ Kaip pritinka seniems išmintis,

o garbingam amžiui ­ supratimas ir protingumas!

⁶ Senyvo amžiaus žmonių vainikas ­ plati patirtis,

o jų garbė ­ pagarbi Viešpaties baimė.

⁷ Galiu suskaičiuoti širdimi devynis,

kuriuos vadinčiau laimingais,

o dešimtąjį skelbia mano liežuvis:

laimingas, kas džiaugiasi savo vaikais

ir patiria savo priešų žūtį.

⁸ Laimingas, kas gyvena su protinga žmona

ir nearia jaučiu ir asilu viename junge.

Laimingas, kas nenusideda liežuviu

ir netarnauja žemesniam už save.

⁹ Laimingas, kas randa draugą

ir kalba atidiems klausytojams.

¹⁰ Koks laimingas žmogus, kuris randa išmintį!

Bet niekas nėra laimingesnis už žmogų,

kuris pagarbiai bijo Viešpaties!

¹¹ Pagarbi Viešpaties baimė viršija viską;

su kuo galima lyginti žmogų, kuris ją turi?

¹² Pagarbi Viešpaties baimė ­ jo meilės pradžia,

o tikėjimas ­ jo ištikimybės pradžia.

¹³ Nesvarbu, kokia žaizda, kad tik ne širdies!

Nesvarbu, koks piktumas, kad tik ne moters!

¹⁴ Nesvarbu, kokia kančia, kad tik ne nuo tų, kurie nekenčia!

Nesvarbu koks kerštas, kad tik ne priešų!

¹⁵ Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus,

nėra didesnio pykčio už moters pyktį.

¹⁶ Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau,

negu su pikta moterimi.

¹⁷ Moters piktumas pakeičia jos išvaizdą

ir padaro ją piktą kaip mešką.

¹⁸ Sėsdamasis prie stalo su kaimynais,

jos vyras negali susilaikyti nuo karčių atodūsių.

¹⁹ Moters piktumui neprilygsta joks kitas piktumas;

teištinka ją nusidėjėlio likimas!

²⁰ Kaip kopimas smėlėtu šlaitu senoms kojoms,

taip besiplūstanti žmona tyliam vyrui.

²¹ Nebūk moters grožio apgautas,

netrokšk moters dėl jos turtų.

²² Būna pykčio, įžūlumo ir didelės gėdos,

kai žmona turi išlaikyti savo vyrą.

²³ Apkartusi širdis, niūrus veidas, širdgėla ­

visa tai ateina iš piktos žmonos,

nuleistos rankos, drebantys keliai ­

nuo vyrui laimės neteikiančios žmonos.

²⁴ Nuodėmė prasidėjo su moterimi,

per ją visi mirštame.

²⁵ Neleisk vandeniui išsilieti,

o piktai žmonai ­ paleisti liežuvio.

²⁶ Jeigu ji nesielgia, kaip tu liepi,

atskirk ją nuo savęs.