¹ Viešpats žmogų sukūrė iš žemės

ir vėl į žemę jį sugrąžina.

² Jis davė jiems ribotą dienų skaičių,

bet suteikė galią visa valdyti žemėje.

³ Jis apvilko juos jėga, panašia į savo,

ir padarė juos pagal savo paveikslą.

⁴ Jis įdiegė jų baimę visiems gyvūnams

ir leido jiems viešpatauti žvėrims bei paukščiams.

⁵ Viešpats davė jiems naudotis penkiomis galiomis;

dalytis supratimu jiems buvo duota kaip šeštoji,

o kaip septintoji ­ protas, jų galių aiškintojas.

⁶ Nuožiūrą, liežuvį, akis,

ausis ir suprantančią širdį jiems suteikė,

⁷ išminties ir žinojimo juos pripildė,

gera ir pikta jiems nurodė.

⁸ Kad parodytų savo darbų didybę,

į jų širdis jis įdiegė pagarbią Viešpaties baimę.

⁹ Jis davė jiems teisę

amžinai didžiuotis jo nuostabiais darbais.

¹⁰ Kad skelbtų jo nuostabius darbus

ir šlovintų jo šventąjį vardą,

¹¹ jis paklojo jiems pažinimą,

gyvenimo įstatymą kaip paveldą.

¹² Jis sudarė su jais amžiną Sandorą

ir apreiškė jiems savo įsakymus.

¹³ Jo didingą šlovę matė jų akys,

ir jo garbingą balsą girdėjo jų ausys.

¹⁴ Jis tarė jiems: „Venkite viso, kas pikta!“ ­

ir davė kiekvienam įsakymus dėl artimo.

¹⁵ Jų keliai visada jam žinomi;

nuo jo akių jie negali pasislėpti.

¹⁶ Jų keliai nuo pat jaunystės veda į pikta,

ir savo akmeninės širdies jie nepajėgia

permainyti į jautrią širdį.

¹⁷ Jis paskyrė valdovą kiekvienai tautai,

bet Izraelis yra jo paties dalis.

¹⁸ Izraelį kaip savo pirmagimį

jis auklėja rykšte ir,

skirdamas jam savo meilės šviesą, jo nepalieka.

¹⁹ Visi jų darbai jam aiškūs kaip saulė,

ir jo akys nuolat stebi jų kelius.

²⁰ Jų nedorieji darbai nuo jo nepaslėpti,

ir visos jų nuodėmės įžeidžia Viešpatį.

²¹ Bet Viešpats geras ir pažįsta savo kūrinius,

nesunaikina jų ir nepalieka,

bet veikiau jų pasigaili.

²² Žmogaus išmalda jam tartum antspaudo žiedas;

jis brangina žmogaus gerumą kaip akies vyzdį.

²³ Vieną dieną jis pakils ir jiems atlygins,

atmokės kiekvienam, kaip jis užsitarnavo.

²⁴ Tiems, kurie daro atgailą, jis leidžia grįžti

ir drąsina tuos, kurie yra netekę vilties.

Raginimas atgailauti

²⁵ Grįžk pas Viešpatį, palik savo nuodėmes,

melskis jo Artume ir mažink savo kaltes.

²⁶ Gręžkis vėl į Aukščiausiąjį ir šalinkis nuodėmės,

nuoširdžiai nekęsk to, kuo jis bjaurisi.

²⁷ Kas giedos šlovės giesmes Aukščiausiajam mirusiųjų pasaulyje,

jeigu jo negarbiname, būdami gyvi?

²⁸ Mirusių pasaulyje, kaip ir niekada nebuvusių,

nutyla šlovės giesmė; tik tie,

kurie gyvi ir sveiki, šlovina Viešpatį.

²⁹ Koks didelis Viešpaties gailestingumas,

jo atlaidumas pas jį grįžtantiems!

³⁰ Nieko panašaus nerandama tarp žmonių,

nes joks žmogus nėra nemirtingas.

³¹ Argi yra kas šviesiau už saulę?

Betgi ir ji gali užtemti.

Tad kokios tamsios kūno ir kraujo mintys!

³² Dievui atsakingos dangaus aukštybių galybės,

o mirtingieji ­ vien dulkės ir pelenai.