BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 01 21 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Raudų knygaSkyrius: 4

 Raudų knyga
  
 Jeruzalė griuvėsiuose
  
Rd 4

1א Kaip nublanko auksas,

kaip pakito aukso grynuolis!

Kaip išmėtyti guli šventieji akmenys

kiekviename gatvės kampe!

2ב Brangieji Siono vaikai,

kadaise vertingi kaip grynas auksas,

dabar laikomi moliniais indais,

puodžiaus rankų darbu!

3ג Net šakalai duoda spenį

žįsti savo jaunikliams,

bet duktė, mano tauta, tapo žiauri,

panaši į dykumos stručius.

4ד Kūdikiui liežuvis limpa

prie gomurio nuo troškulio;

maži vaikai prašo duonos,

bet niekas nė kąsnelio jiems neduoda.

5ה Valgiusieji skanėstus

guli išbadėję gatvėse;

išaugintieji purpuro drabužiuose

laikosi prie šiukšlyno.

6ו Kaltė dukters, mano tautos, buvo didesnė

už Sodomos nuodėmę.

O ji buvo sugriauta vienu akimirksniu,

nepakėlus prieš ją rankos.

7ז Jos nazyrai buvo tyresni už sniegą,

baltesni už pieną;

jų kūnai rausvesni už koralą,

safyro spalvos.

8ח Dabar jų veidai juodesni už suodžius,

gatvėse jie nebepažįstami.

Jų oda susiraukšlėjusi ant kaulų,

išdžiūvusi kaip medis.

9ט Geriau žūti nuo kalavijo,

negu nuo bado.

Išsenka jų gyvastis, tarsi sužeistųjų,

stokojant laukų derliaus.

10י Geraširdės moterys pačios išvirė

savo vaikus;

jie tapo joms maistu,

kai duktė, mano tauta, buvo sunaikinta.

11כ VIEŠPATS išsėmė visą savo pyktį,

išliejo visą degantį įniršį

ir Sione užkūrė ugnį,

surijusią jo pamatus.

12ל Niekada netikėjo nei žemės karaliai,

nei kas nors iš pasaulio gyventojų,

kad engėjas ar priešas įsiveržtų

pro Jeruzalės vartus.

13מ Tai dėl jos pranašų nuodėmių

ir dėl jos kunigų nusižengimų,

praliejusių joje

teisiųjų kraują.

14נ Aklai jie klajojo gatvėmis,

taip susitepę krauju,

kad žmonės negalėjo paliesti

nė jų drabužių.

15ס „Eikite šalin! Nešvarieji! ­ šaukė jiems žmonės. ­

Šalin! Šalin! Nelieskite!“

Todėl jie tapo bėgliais ir klajokliais,

nes tautose buvo sakoma: „Čia jie daugiau nebegyvens!“

16פ Pats VIEŠPATS juos išblaškė

ir į juos daugiau neatsižvelgs.

Jie nerodė pagarbos kunigams

nei malonės seniūnams.

17ע Akis pražiūrėjome,

vis laukdami pagalbos, bet veltui.

Laukte laukėmė tautos,

kuri negalėjo mūsų išgelbėti.

18צ Mūsų žingsniai buvo sekami,

nebegalėjome net savo gatvėmis vaikščioti.

Artinosi mūsų galas.

Mūsų dienos buvo suskaitytos,

tikrai mums buvo atėjęs galas.

19ק Mus persekiojantieji buvo greitesni

už padangių erelius.

Jie vijosi mus per kalnus,

dykumoje mūsų tykojo.

20ר Mūsų gyvasties alsavimas, VIEŠPATIES pateptasis,

buvo pagautas jų spąstais,

o mes apie jį sakėme:

„Jo paunksmėje gyvensime tarp tautų.“

21ש Džiūgauk ir linksminkis, Edomo dukterie,

gyvenanti Uco šalyje!

Bet ir tau ateis taurė,

tu pasigersi ir apsinuoginsi.

22ת Tavo kaltė, Siono dukterie, išpirkta,

tavęs tremtyje jis daugiau nebelaikys.

Bet už tavo kaltę, Edomo dukterie, jis nubaus tave,

parodys tavo nuodėmes.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Raudų knygaSkyrius: 4

Raudų knygaSkyrius: 5

 Raudų knyga
  
 Malda, prašant pasigailėti
  
Rd 5

1 Atmink, VIEŠPATIE, kas mums atsitiko,

pažvelk ir pamatyk mūsų gėdą!

2 Mūsų paveldas buvo perduotas svetimiems,

mūsų namai ­ ateiviams.

3 Mes tapome našlaičiais, esame betėviai,

mūsų motinos tarsi našlės.

4 Vandenį, kurį geriame, turime pirkti,

už savo malkas turime mokėti.

5 Ant mūsų sprando ­ varovų jungas;

jis vargina, neduoda mums pailsėti.

6 Mes tiesiame ranką Egiptui ir Asirijai,

kad gautume pavalgyti duonos.

7 Mūsų tėvų, kurie nusidėjo, nebėra,

bet mes turime nešti jų kaltes.

8 Vergai mus valdo,

nėra kam išvaduoti mus iš jų rankų.

9 Duonos parsinešame, užsitraukdami pavojų gyvybei

nuo dykumos kalavijo.

10 Mūsų oda įdegusi kaip krosnis

nuo deginančio bado karščio.

11 Sione jie išprievartauja moteris,

Judo miestuose ­ mergaites.

12 Didžiūnai pakariami jų rankomis,

nėra pagarbos seniūnams.

13 Jaunuoliai priversti sukti girnas,

berniukai kniumba po malkų našta.

14 Seniūnai pasitraukė iš miesto vartų,

jaunuoliai ­ nuo savo muzikos.

15 Dingo mūsų širdies džiaugsmas,

gedulu virto mūsų šokiai.

16 Vainikas nukrito mums nuo galvos;

vargas mums, nes mes nusidėjome!

17 Mūsų širdys dėl to serga,

mūsų akys nuo šių dalykų aptemo,

18 Siono kalnas guli nuniokotas,

šakalai ant jo bastosi.

19 O tu, VIEŠPATIE, viešpatauji amžinai,

tavo sostas tveria per visas kartas.

20 Kodėl mus visiškai užmiršai?

Kodėl mus palikai taip ilgai?

21 Susigrąžink mus, VIEŠPATIE,

kad galėtume sugrįžti!

Atnaujink mūsų dienas kaip anksčiau!

22 Nebent tu būtumei mus visiškai atmetęs,

ant mūsų įpykęs be saiko?!

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Raudų knygaSkyrius: 5