BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 01 25 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Raudų knygaSkyrius: 1

 Raudų knyga
  
 Jeruzalės skausmas
  
Rd 1

1א O kokia vieniša dabar sostinė,

kurioje kadaise knibždėte knibždėjo žmonių!

Kadaise didinga tarp tautų,

dabar ji lyg našlė!

Kadaise šalių valdovė,

dabar ji tapo verge!

2ב Karčiai ji verkia nakčia,

ašaros vilgo jos skruostus.

Tarp visų jos meilužių nėra

kas ją paguostų.

Visi jos bičiuliai klastingai pasielgė su ja

ir tapo jos priešais.

3ג Judo tauta išėjo į tremtį

vargti ir sunkiai vergauti.

Gyvendama išblaškyta tautose,

ji poilsiui vietos neranda.

Visi jos persekiotojai ją nusivijo

kenčiančią.

4 Keliai į Sioną liūdi,

nes nėra kam eiti į šventes.

Visi jos vartai išgriauti,

jos kunigai dejuoja.

Visos jos mergaitės sielvartauja,

karti jos dalia.

5 Jos engėjai dabar šeimininkauja,

jos priešai puikiai gyvena,

nes VIEŠPATS užliejo ją skausmu

už jos nusikaltimų daugybę.

Jos mažutėliai išėjo į nelaisvę

engėjų varomi.

6 Išėjo iš Siono dukters

visa jos didybė.

Jos didžiūnai tarsi elniai,

nerandantys sau ganyklos,

vos galėjo paeiti

persekiotojų priekyje.

7 Jeruzalė atsimena visus brangumynus,

priklausiusius jai senovėje,

jos skausmo ir klajonių dienomis.

Kai jos žmonės pateko į engėjo rankas,

nesant nė vieno, kas jai pagelbėtų,

engėjai piktdžiūgavo, tyčiodamiesi iš jos kritimo.

8 Jeruzalė sunkiai nusidėjo,

todėl virto pajuoka.

Visi, kas ja gėrėjosi, ją niekina,

nes pamatė jos gėdą.

Net ji pati vaitoja,

negali į save pažiūrėti.

9 Jos nešvarumai lipo jai prie sijono,

apie savo ateitį ji nepagalvojo.

Jos kritimas buvo baisus,

ir nebuvo, kas ją paguostų.

„VIEŠPATIE, pažvelk į mano skausmą,

nes priešas puikuojasi!“

10 Engėjas ištiesė ranką į visa,

kas jai brangu.

Ji net matė į jos Šventyklą

įeinant pagonis,

kuriems tu uždraudei

įeiti į savo bendriją.

11 Visi jos žmonės dejuoja,

ieškodami duonos.

Jie maino savo brangumynus į valgį

gyvybei palaikyti.

„Pažvelk, VIEŠPATIE, ir pamatyk,

kaip aš suniekinta!

12 Jums taip niekada tenebūna!

Visi, kurie einate šiuo keliu, pažvelkite ir pamatykite,

ar yra toks skausmas, kaip tas skausmas,

kuris ištiko mane,

kai VIEŠPATS man kirto

savo degančio pykčio dieną?

13 Jis iš aukštybių pasiuntė ugnį

giliai į mano kaulus.

Mano kojoms paspendė pinkles,

parvertė mane.

Paliko mane apstulbusią,

kenčiančią visą laiką.

14 Mano nusikaltimai į jungą buvo surišti,

jo rankos supinti.

Uždėtas man ant kaklo

jis sekina mano jėgas.

Viešpats atidavė mane į rankas,

kurioms nepajėgiu priešintis.

15 Visus galiūnus, kuriuos turėjau,

VIEŠPATS atmetė.

Jis pašaukė prieš mane kariuomenę

mano jaunų vyrų sunaikinti.

Viešpats traiškė mergelę, Judo dukterį,

vynuogę vynuogių spaudykloje.

16 Dėl šių dalykų aš verkiu,

mano akys plūsta ašaromis.

Toli nuo manęs, kas galėtų paguosti

ir atgaivinti mano dvasią.

Mano vaikai bejėgiai,

nes priešas nugalėjo.“

17 Sionas grąžo rankas,

bet jį paguosti nėra kam.

VIEŠPATS pašaukė Jokūbo

kaimynus tapti jam priešais.

Tarp jų Jeruzalė virto

nešvariu skuduru.

18 „VIEŠPATS teisus,

nes aš maištavau prieš jo žodį.

Betgi klausykitės, visos tautos!

Pasižiūrėkite į mano skausmą!

Mano jaunuolės ir jaunuoliai

išėjo į nelaisvę.

19 Šaukiausi savo meilužių,

bet jie mane apvylė.

Mano kunigai ir seniūnai

žuvo mieste,

ieškodami valgyti,

norėdami išlikti gyvi.

20 Pasižiūrėk, VIEŠPATIE, kaip man skaudu!

Aš visa sukrėsta,

širdis blaškosi krūtinėje,

nes labai maištavau.

Lauke mirtį neša kalavijas,

viduje ­ maras.

21ח Kai jie girdėjo mane dejuojančią,

nebuvo kam manęs paguosti.

Visi mano priešai girdėjo apie mano nelaimę

ir džiaugiasi, nes tu tai padarei.

Siųsk tą dieną, kurią kadaise paskelbei;

tebūna jiems kaip man.

22ת Teiškyla tavo akivaizdon visas jų nedorumas!

Pasielk su jais,

kaip pasielgei su manimi

dėl visų mano nusikaltimų,

nes aš dejuodama gyvenu,

serga mano širdis.“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Raudų knygaSkyrius: 1

Raudų knygaSkyrius: 2

 Raudų knyga
  
 Jeruzalės bausmė
  
Rd 2

1א O, kaip pažemino Viešpats

Siono dukterį, būdamas įniršęs!

Jis nubloškė iš dangaus žemėn

Izraelio didybę,

neatminė savo įniršio dieną

savo pakojo.

2ב Viešpats negailestingai sunaikino

visas Jokūbo buveines.

Įniršęs sulygino su žeme

Judo dukters tvirtoves.

Parbloškė žemėn sugėdintą

karalystę ir jos didžiūnus.

3ג Degdamas pykčiu, jis nulaužė

Izraelio ragus.

Atitraukė nuo jų savo dešinę

priešų akivaizdoje.

Niokojo Jokūbą tarsi ugnies liepsna,

visa visur suryjanti.

4ד Savo lanką įtempė lyg priešas,

savo dešinę pakėlė lyg engėjas.

Išžudė visus,

kuriais mes didžiavomės

Siono dukters palapinėje.

Tarsi ugnį išliejo savo pyktį.

5ה Viešpats elgėsi kaip priešas

ir sunaikino Izraelį.

Sunaikino visus jo rūmus,

griuvėsiais pavertė jo tvirtoves,

sustiprino Judo dukters

verksmą ir raudą.

6ו Jis išgriovė savo buveinę kaip sodo pašiūrę,

sunaikino savo Padangtę.

VIEŠPATS panaikino Sione

iškilmę ir šabą.

Savo pykčio įniršyje

atmetė karalių ir kunigą.

7ז Viešpats paniekino savo aukurą,

išsižadėjo savo Šventyklos.

Atidavė į priešų rankas

jos rūmų sienas.

Jie šūkavo VIEŠPATIES Namuose

kaip iškilmių dieną.

8ח VIEŠPATS nutarė paversti griuvėsiais

Siono dukters sieną.

Ištiesė matavimo virvę

ir nesulaikė rankos nuo naikinimo.

Sieną ir pylimą privertė raudoti,

ir guli abiejų griuvėsiai.

9ט Žemėn įgrimzdo jos vartai,

jis nuėmė ir sulaužė velkes.

Ištremtas tautose jos karalius su didžiūnais,

dingo kunigų mokymas.

Ir jos pranašai nebegauna

regėjimo iš VIEŠPATIES.

10י Siono dukters seniūnai

tylėdami sėdi ant žemės.

Jie dulkėmis pasibarstė galvas

ir apsijuosė ašutine.

Jeruzalės mergaitės

nuleido galvas ligi žemės.

11כ Nuo ašarų aptemo man akys,

aš visas sukrėstas.

Man širdis plyšta

dėl dukters, mano tautos, sunaikinimo.

Vaikai ir kūdikiai alpsta

miesto aikštėse.

12ל Savo motinų jie nesiliauja klausinėti:

„Kur grūdai ir vynas?“ ­

alpdami kaip sužeistieji

miesto gatvėse,

iškvėpdami gyvastį

ant savo motinų rankų.

13מ Ką galiu tau pasakyti?

Su kuo tave palyginti, dukterie Jeruzale?

Su kuo galiu tave lyginti,

kad galėčiau tave paguosti, mergele, Siono dukterie?

Platūs kaip jūra tavo griuvėsiai; kas gali tave išgydyti?

14נ Tavo pranašų tau skelbti regėjimai

buvo tušti ir apgaulingi.

Jie neatidengė tavo kaltės,

idant sugrąžintų tau palaimą.

Jie regėjo ištarmes tau,

tuščias ir klaidinančias.

15ס Kas tik praeina tavo keliu,

tas, matydamas tave, ploja rankomis.

Jie švilpia ir kraipo galvas,

žvelgdami į dukterį Jeruzalę.

„Nejau tai miestas, laikytas gražiausiu,

visos žemės džiugesiu?“

16פ Visi tavo priešai

žiojasi prieš tave.

Jie švilpia, griežia dantimis

ir šaukia: „Mes ją prarijome!

Tai tikrai mūsų lauktoji diena!

Sulaukėme ir pamatėme!“

17ע VIEŠPATS padarė, ką buvo užsimojęs,

įvykdė savo žodį,

ištartą labai seniai.

Jis sunaikino negailestingai,

leido tavo priešui džiaugtis pergale,

išaukštino tavo engėjų galybę.

18צ Šaukis širdimi Viešpaties,

dejuok, Siono dukterie!

Liek ašaras upeliais

dieną naktį.

Neleisk sau atsikvėpti

nei akims ilsėtis!

19ק Atsikelk ir šaukis naktį

kiekvienos sargybos pradžioje!

Išliek savo širdį kaip vandenį

Viešpaties akivaizdoje!

Kelk į jį rankas

dėl gyvasties savo vaikų,

mirštančių iš bado kiekvienos gatvės kampe.

20ר Pažvelk, VIEŠPATIE, ir pasižiūrėk:

su kuo esi taip pasielgęs?

Nejaugi moterys turi valgyti savo vaisių,

savo naujagimius kūdikius?

Nejaugi kunigas ir pranašas

turi būti užmušti Viešpaties Šventykloje?

21ש Jauni ir seni guli

gatvėse sukritę.

Mano merginos ir vaikinai

krito nuo kalavijo.

Savo įniršio dieną juos užmušei,

negailestingai išžudei.

22ת Sukvietei mano priešus iš visų pusių

tarsi iškilmių dieną.

Ir VIEŠPATIES įniršio dieną

nė vienas nepabėgo ir neišliko.

Mano priešas sunaikino tuos,

kuriuos pagimdžiau ir išauginau.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Raudų knygaSkyrius: 2