¹⁴ח Pasigailėk manęs, VIEŠPATIE!

Žiūrėk, ką aš kenčiu nuo tų,

kurie manęs neapkenčia.

Išgelbėk mane, VIEŠPATIE, nuo mirties,

¹⁵ kad Siono vartuose

galėčiau skelbti visus tavo šlovės darbus

ir džiaugtis tavo išganymu.

¹⁶ט Tautos įgriuvo į savo iškastą duobę,

jų kojos įkliuvo į jų pačių paspęstas pinkles.

¹⁷ VIEŠPATS apsireiškia teisdamas,

nedorą žmogų jis apraizgo jo paties kėslais.

Higaionas. Sela.

¹⁸י Visi nedori žmonės yra pakeliui į Šeolą,

ir visi pagonys, kurie užmiršta Dievą.

¹⁹כ Ne visuomet varguolis bus užmirštas,

ir skurdžiai ne visai praras viltį.

²⁰ Pakilk, VIEŠPATIE!

Neleisk mirtingajam paimti viršų!

Tebūna tautos teisiamos tavo akivaizdoje.

²¹ Įvaryk jiems baimės,

VIEŠPATIE! Težino tautos, kad jos ­ tik žmonės! Sela.