¹ Choro vadovui. Dovydo psalmė. Giesmė.

² Pakyla Dievas, išsisklaido jo priešai;

bėga nuo jo veido tie, kurie jo neapkenčia.

³ Kaip blaškomi dūmai

jie pradingsta;

kaip prieš ugnį tirpstantis vaškas

nedorėliai pražūva prieš Dievą.

⁴ O teisieji linksminasi;

jie džiūgauja Dievo Artume,

jie laimingi ir krykštauja iš džiaugsmo.

⁵ Giedokite Dievui,

giedokite šlovės giesmes jo vardui;

aukštinkite tą, kuris joja ant debesų,

kurio vardas yra VIEŠPATS;

džiūgaukite jo Artume.

⁶ Našlaičių tėvas ir našlių gynėjas ­

tai Dievas savo šventoje buveinėje.

⁷ Dievas duoda benamiams namus,

išlaisvina kalinius gyvus ir sveikus;

o maištingieji lieka gyventi dykynėje.

⁸ Dieve, kai tu vedei savo tautą,

kai žygiavai per dykumą, Sela

⁹ žemė drebėjo, dangus prapliupo lietumi

Artume Dievo, Sinajaus Dievo,

Artume Dievo, Izraelio Dievo.

¹⁰ Siuntei gausų lietų, Dieve,

atgaivinai savo nualintą paveldą;

¹¹ tavo žmonės ten rado namus;

iš savo gerumo, Dieve,

tu pasirūpinai vargstančiais.

¹² VIEŠPATS ištaria žodį,

ir didis būrys moterų neša gerą žinią:

¹³ „Bėga, bėga kariuomenių karaliai!

Moterys namie dalijasi grobiu,

¹⁴ nors jos likosi tarp avidžių,

balandžio pasidabruotais sparnais,

geriausiu auksu paauksuotomis jo plunksnomis.

¹⁵ Visagaliui ten blaškant karalius,

krito sniegas ant Calmono kalno.“

¹⁶ O didingasis kalne, Bašano kalne,

daugelio viršūnių kalne, Bašano kalne!

¹⁷ Daugelio viršūnių kalne,

kodėl žvairuoji į kalną,

kurį Dievas išsirinko savo buveine

ir kuriame VIEŠPATS gyvens amžinai?

¹⁸ Dievo kovos vežimų dusyk po dešimt tūkstančių ­

tūkstančių tūkstančiai;

VIEŠPATS žygiuoja iš Sinajaus į šventąją vietą.

¹⁹ Tu kopei į aukštąjį kalną,

vedeisi belaisvius su palyda

ir priėmei dovanas iš žmonių,

net iš tų, kurie maištauja.

VIEŠPATS Dievas ten gyvens!