¹ Psalmė. Dovydo. Giesmė šventyklos pašventinimo iškilmėms.

² Skelbsiu tavo didybę, VIEŠPATIE, nes mane išgelbėjai

ir neleidai džiūgauti mano priešams.

³ Šaukiausi tavo pagalbos, VIEŠPATIE, mano Dieve,

ir tu mane išgydei.

⁴ VIEŠPATIE, tu ištraukei mano gyvastį iš Šeolo,

nes su visais buvau pakeliui į kapą,

bet tu sulaikei mane nuo mirties.

⁵ Giedokite šlovės giesmes VIEŠPAČIUI,

jo ištikimieji,

prisiminkite, koks jis šventas,

ir dėkokite jam!

⁶ Jo įniršis tęsiasi tik akimirką,

o gerumas ­ visą gyvenimą.

Ašaros gali lietis visą naktį,

bet džiaugsmas ateina su aušra.

⁷ Kai man sekdavosi, sakydavau:

„Niekad nesvyruosiu!“

⁸ Savo gerumu, VIEŠPATIE,

tu pastatei mane kaip nenugalimą kalną,

bet tu nugręžei savo veidą, ir aš drebėjau iš baimės.

⁹ Tavęs, VIEŠPATIE, šaukiausi,

savo Dievo pagalbos maldavau:

¹⁰ „Kokia tau nauda iš mano mirties,

iš mano žengimo į kapą?

Nejau dulkės šlovins tave

ar skelbs tavo ištikimybę?

¹¹ Išgirsk mane, VIEŠPATIE,

ir būk man maloningas!

VIEŠPATIE, padėk man!“

¹² Tu pavertei mano liūdesį džiugesiu,

nuvilkai man ašutinę ir apjuosei džiaugsmu,

¹³ kad giedočiau tau be perstojo šlovės giesmę.

VIEŠPATIE, tu mano Dievas,

tau dėkosiu per amžius!