¹ Chorvedžiui.

Dovydo psalmė.

A

I

² Dangūs apsakinėja Dievo garbę,

dangaus skliautas skelbia jo rankų darbą.

³ Apie tai diena dienai pasakoja

ir naktis nakčiai duoda žinią.

⁴ Be jokio kalbesio ir be jokių žodžių, –

negirdėti jų balso, –

⁵ betgi jų žinia skamba visoje žemėje,

jų žodžiai girdėti iki pat pasaulio pakraščių.

II

Danguose jis pastatė palapinę saulei, –

⁶ lyg nuotaka ji išeina

iš po savo jungtuvių užuolaidos

ir lyg galiūnė džiugiai bėga savo keliu.

⁷ Iš vieno dangaus skliauto galo ji pradeda žygį,

jos kelias veda prie kito galo, –

nuo jos kaitros pasislėpti niekas negali.

B
Viešpaties Mokymas

I

⁸ Tobulas yra VIEŠPATIES Mokymas, –

atnaujina gyvastį;

VIEŠPATIES įsakai yra teisingi, –

paprastus žmones daro išmintingus.

⁹ VIEŠPATIES įstatai yra teisūs, –

džiugina širdį;

VIEŠPATIES įsakymas yra aiškus, –

akims duoda šviesos.

¹⁰ Pagarbi Dievo baimė yra tyra, –

ištikima amžinai.

VIEŠPATIES sprendimai yra tikri

ir visiškai teisūs.

¹¹ Brangintini labiau už auksą, –

net už rinktinį auksą, –

saldesni už medų –

už gryniausią korio medų.

II

¹² Be to, jais tavo tarnas pamokomas, –

kas jų laikosi, gauna didelį atlygį.

¹³ Savo klaidas kas gali pastebėti?

Apvalyk mane nuo kalčių, kurių nejaučiu!

¹⁴ Apsaugok mane ir nuo tyčinių nuodėmių, –

neleisk joms manyje viešpatauti!

Tada aš būsiu tobulas

ir laisvas nuo sunkaus nusižengimo.

¹⁵ Tegu tau patinka mano žodžiai ir mano mintys,

VIEŠPATIE, mano Uola ir mano Atpirkėjau!

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>