⁶⁵ט Tu buvai geras man, savo tarnui,

VIEŠPATIE, kaip buvai pažadėjęs.

⁶⁶ Mokyk mane sveikos nuovokos ir pažinimo,

nes pasitikiu tavo įsakymais.

⁶⁷ Prieš nubaudžiamas nuklysdavau,

bet dabar laikausi tavo įsakų.

⁶⁸ Geras esi ir gera darai,

tad mokyk mane savo įstatų.

⁶⁹ Įžūlieji šmeižia mane melais,

o aš visa širdimi laikausi tavo įsakų.

⁷⁰ Jų širdis atbukusi ir nutukusi,

o aš mėgaujuosi tavo Įstatymu.

⁷¹ Gera man, kad skyrei tokią bausmę ­

išmokti tavo įstatų.

⁷² Tavo duotas Įstatymas man brangesnis

už tūkstantį aukso ir sidabro gabalų.

⁷³י Tavo rankos padarė mane ir sukūrė;

padėk man suvokti,

kad reikia mokytis tavo įsakymų.

⁷⁴ Tavęs pagarbiai bijantieji,

matydami mane, džiūgaus,

kad aš sudėjau viltį į tavo žodį.

⁷⁵ Žinau, VIEŠPATIE,

kad teisūs tavo sprendimai

ir kad dėl to mane nubaudei, jog esi ištikimas.

⁷⁶ Tepaguodžia mane tavo gerumas,

kaip savo tarnui esi pažadėjęs.

⁷⁷ Tepasiekia mane tavo gailestingumas,

kad būčiau gyvas,

nes tavo Įstatymas man žavus.

⁷⁸ Tebūna sugėdinti įžūlieji,

nes melu jie nuskriaudė mane;

o aš gilinsiuosi į tavo įsakus.

⁷⁹ Tesueina pas mane pagarbiai tavęs bijantieji,

visi tie, kurie žino tavo įsakus.

⁸⁰ Tebūna mano širdis be ydos pagal tavo įstatus,

kad nebūčiau sugėdintas.