¹² Ir tai, ­ pridūrė Dievas, ­ bus ženklas, kurį duodu visiems amžiams, mano Sandoros tarp manęs ir jūsų bei visų su jumis esančių gyvūnų: ¹³ savo lanką padėjau į debesis, ir jis bus ženklas Sandoros tarp manęs ir žemės. ¹⁴ Kai supūsiu viršum žemės debesis ir pasirodys debesyje mano lankas, ¹⁵ aš atsiminsiu savo Sandorą tarp manęs ir jūsų bei visų mirtingųjų gyvūnų, ir vandenys niekada daugiau nebetaps tvanu visiems mirtingiesiems sunaikinti. ¹⁶ Kai lankas bus debesyje, aš pažvelgsiu į jį ir atsiminsiu Sandorą tarp Dievo ir visų gyvūnų ­ visų žemėje esančių mirtingųjų.“ ¹⁷ Dievas sakė Nojui: „Tai bus ženklas Sandoros tarp manęs ir visų žemėje esančių mirtingųjų“.