BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Pradžios knygaSkyrius: 48

 Pradžios knyga
  
Pr 48

1 Netrukus Juozapui buvo pranešta: „Tavo tėvas silpsta!“ Jis pasiėmė drauge abu savo sūnus ­ Manasą ir Efraimą. 2 Kai Jokūbui buvo pasakyta: „Žiūrėk, tavo sūnus Juozapas atėjo pas tave“, ­ jis, sukaupęs jėgas, atsisėdo lovoje. 3 „Dievas Visagalis, ­ Jokūbas tarė Juozapui, ­ pasirodė man prie Lūzo, Kanaano krašte, palaimino mane 4 ir pasakė: ‘Aš padarysiu tave vaisingą; padauginsiu tave ir padarysiu iš tavęs tautų bendriją, o šį kraštą duosiu tavo palikuonims po tavęs kaip amžiną nuosavybę.’ 5 Todėl abu tavo sūnūs, gimę Egipto žemėje prieš man atsikeliant pas tave į Egiptą, yra mano; Efraimas ir Manasas bus lygiai mano, kaip mano yra Rubenas ir Simeonas. 6 Bet palikuonys, gimę tau po jų, bus tavo, o dėl paveldo jie bus žinomi jų dviejų brolių vardais. 7 Aš tai darau dėl to, kad, man grįžtant iš Padano, mano skausmui, tavo motina Rachelė mirė Kanaano krašte kelionės metu visai arti Efratos. Aš ją ir palaidojau ten, prie kelio į Efratą, tai yra Betliejų.“

8 Pamatęs Juozapo sūnus, Izraelis paklausė: „O kas jie?“ ­ 9 „Jie mano sūnūs, kuriuos man čia davė Dievas“, ­ atsakė Juozapas tėvui. O jis tarė: „Prašyčiau atvesti juos prie manęs, kad galėčiau palaiminti.“ 10 Izraelio akys buvo aptemusios nuo senatvės, ir jis nebegalėjo matyti. Tad Juozapas privedė juos arčiau prie jo; jis pabučiavo juos ir apkabino. 11 Izraelis tarė Juozapui: „Niekada nesitikėjau vėl pamatyti tavo veido, ogi dabar Dievas man ir tavo vaikus parodė!“ 12 Tuomet Juozapas nukėlė juos nuo savo tėvo kelių ir nusilenkė iki žemės. 13 Juozapas paėmė juodu abu ­ Efraimą dešine ranka Izraelio kairėje ir Manasą kaire ranka Izraelio dešinėje ­ ir atvedė arčiau prie jo. 14 Bet Izraelis ištiesė dešinę ranką ir uždėjo ant galvos Efraimui, kuris buvo jaunesnis, o kairę ranką ­ ant galvos Manasui, sukryžiuodamas savo rankas, nors Manasas ir buvo pirmagimis. 15 Jis palaimino Juozapą, tardamas:

„Dievas, kurio keliais ėjo

mano protėviai Abraomas ir Izaokas,

Dievas, kuris buvo

mano ganytojas nuo mano gimimo iki šios dienos, 16 angelas, kuris išgelbėjo mane

iš visų pavojų, telaimina šiuos jaunuolius!

Tebūna juose įamžintas mano vardas

ir vardas mano protėvių Abraomo ir Izaoko!

Teišauga jie į didelę daugybę žemėje!“

17 Pamatęs, kad jo tėvas uždėjo dešinę ranką Efraimui ant galvos, Juozapas pamanė, jog tai neteisinga. Tad paėmė tėvo ranką perkelti nuo Efraimo ant Manaso galvos. 18 Tėvui Juozapas sakė: „Ne taip, mano tėve! Kadangi šis yra pirmagimis, uždėk savo dešinę ranką jam ant galvos.“ 19 Tačiau tėvas nesutiko. „Aš žinau, mano sūnau, aš žinau, ­ tarė jis, ­ jis taip pat taps tauta, jis taip pat bus didis. Bet jo jaunasis brolis bus didesnis už jį, ir jo palikuonys taps tautų daugybe.“ 20 Ir jis palaimino juos, sakydamas: „Per tave Izraelis laimins, tardamas:

‘Tepadaro Dievas tau

kaip Efraimui ir Manasui!’“

Taip jis padarė Efraimą viršesnį už Manasą.

21 Po to Izraelis tarė Juozapui: „Žiūrėk, aš mirštu, bet Dievas bus su jumis ir sugrąžins jus į protėvių kraštą. 22 Dabar aš duodu tau viena dalimi daugiau negu tavo broliams, ­ dalį, kurią atėmiau iš amoritų rankos savo kalaviju ir lanku.“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 48

Pradžios knygaSkyrius: 49

 Pradžios knyga
  
 Jokūbo testamentas
  
Pr 49

1 Jokūbas pasišaukė sūnus ir tarė jiems: „Burkitės aplink, kad galėčiau pasakyti, kas jus ištiks ateities dienomis. 2 Susirinkite ir klausykitės, Jokūbo sūnūs, klausykitės savo tėvo Izraelio.

3 Tu, Rubenai, esi mano pirmagimis,

mano jėga ir pirmasis mano vyriškumo vaisius,

pranašus savo vieta, pranašus galia! 4 Ūmus kaip vanduo,

tu nebebūsi daugiau pranašus,

nes įlipai į savo tėvo lovą

ir užsitraukei nemalonę.

Jis lipo į mano guolį!

5 Simeonas ir Levis yra broliai,

jų peiliai ­ smurto ginklai. 6 Tenedalyvauja mano siela jų taryboje,

tenebūna įtraukta mano garbė į jų bendrystę,

nes kai jie įniršta, žudo vyrus,

ir kai jiems malonu, luošina jaučius. 7 Tebūna prakeiktas jų įniršis,

nes jis nuožmus,

ir jų pyktis,

nes jis žiaurus!

Padalysiu juos Jokūbe,

išblaškysiu juos Izraelyje.

8 Judai, tavo broliai girs tave;

tavo ranka visada ant priešų sprando;

tavo tėvo sūnūs tau lenksis. 9 Judas tarsi jaunas liūtas;

nuo grobio pakilai, mano sūnau!

Jis priglunda, atsigula tarsi liūtas,

tarsi žvėrių karalius;

kas gi galėtų drįsti jį prikelti? 10 Skeptras nepaliks Judo

nei valdovo lazda,

kolei neateis tas, kuriam tai priklauso;

tada jam turės paklusti tautos. 11 Judas riša savo asiliuką prie vynmedžio,

savo asilės jauniklį prie rinktinio vynmedžio;

jis skalbia savo apdarą vyne,

savo skraistę ­ vynuogių sunkoje. 12 Jo akys tamsesnės už vyną,

o dantys baltesni už pieną.

13 Zabulonas kursis palei jūrą

ir taps laivų prieglobsčiu,

o jo riba bus prie Sidono.

14 Isacharas ­ stiprus asilas,

prigludęs tarp avidžių. 15 Pamatęs, kaip gera būti sėsliam

ir koks smagus kraštas,

jis palenkė savo petį naštai

ir pasidarė lažo vergu.

16 Danas valdys savo žmones

kaip vieną Izraelio giminių. 17 Danas bus pakelės žaltys,

angis prie tako,

taip kertanti į kulną arkliui,

kad raitelis krinta žemėn atbulas.

18 Ilgiuosi tavo išganymo, VIEŠPATIE!

19 Gadas bus puolamas užpuolikų,

bet duos jiems į kulnus.

20 Ašero maistas bus gausus,

jis tieks karališkų skanėstų.

21 Naftalis ­ į laukus paleista stirna,

gimdanti puikius stirniukus.

22 Juozapas ­ vaisinga šaka,

vaisinga šaka prie šaltinio;

jo atžalos perlipa per mūrą. 23 Lankininkai piktai jį užpuolė;

šovė į jį ir labai kamavo. 24 Tačiau jo lankas liko įtemptas,

ir jo ginklai buvo tvirti,

padedant Jokūbo Galingojo [Dievo] rankoms,

dėl Ganytojo, Izraelio Uolos, 25 tavo tėvo Dievo, kuris padės tau,

Visagalio, kuris laimins tave

palaiminimais aukštojo dangaus,

palaiminimais po žeme slypinčios bedugnės,

palaiminimais krūtų ir įsčių. 26 Tavo tėvo palaiminimai tvirtesni

už palaiminimus amžinųjų kalnų,

jie viršija palaiminimus mano protėvių.

Tepasilieka jie ant Juozapo galvos,

ant kaktos išrinktojo tarp savo brolių!

27 Benjaminas ­ plėšrus vilkas:

rytą jis ryja laimikį,

o vakare dalija grobį.“

Jokūbo mirtis

28 Iš viso buvo dvylika Izraelio giminių, ir jos tapo tuo, ką tėvas pasakė juos laimindamas, laimindamas kiekvieną jiems būdingu palaiminimu.

29 Tada jis įsakė jiems, tardamas: „Tuojau būsiu sujungtas su savo gimine. Palaidokite mane su mano protėviais ­ oloje, kuri yra Efrono Hetito lauke, 30 oloje, kuri yra lauke prie Machpelos, priešais Mamrę, Kanaano krašte, ­ lauke, kurį Abraomas nupirko iš Efrono Hetito kaip kapo vietą. 31 Abraomas ir jo žmona Sara ten palaidoti, Izaokas ir jo žmona Rebeka ten palaidoti, ir aš ten palaidojau Lėją. 32 Laukas ir ola, esanti jame, buvo nupirkti iš hetitų.“

33 Užbaigęs nurodymus sūnums, Jokūbas įkėlė kojas į lovą, atsiduso paskutinį kartą ir buvo sujungtas su savo gimine.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 49

Pradžios knygaSkyrius: 50

 Pradžios knyga
  
 Jokūbo laidotuvės
  
Pr 50

1 Juozapas puolė prie savo tėvo veido, bučiavo jį ir verkė. 2 Gydytojams, buvusiems jo tarnyboje, Juozapas įsakė balzamuoti jo tėvą, ir gydytojai balzamavo Izraelį. 3 Tam jie praleido keturiasdešimt dienų, nes tiek laiko reikia balzamavimui. Ir egiptiečiai jo gedėjo septyniasdešimt dienų.

4 Pasibaigus gedului, Juozapas kreipėsi į faraono dvariškius, sakydamas: „Jei randu malonę jūsų akyse, prašyčiau perduoti faraonui mano prašymą: 5 ‘Mano tėvas prisaikdino mane, tardamas: ‘Aš mirštu, turi mane palaidoti kape, kurį sau išsikasiau Kanaano krašte!’ Todėl prašau leisti man keliauti laidoti savo tėvo. Po to sugrįšiu.’“ 6 Faraonas atsakė: „Keliauk ir palaidok savo tėvą taip, kaip jis tave prisaikdino padaryti.“

7 Taigi Juozapas iškeliavo savo tėvo laidoti. Drauge su juo keliavo visi faraono pareigūnai ­ jo dvaro seniūnai ir Egipto krašto didžiūnai, 8 visa Juozapo šeimyna ­ jo broliai ir jo tėvo šeimyna. Tik jų mažyliai, avių kaimenės ir galvijų bandos pasiliko Gošeno žemėje. 9 Ir vežimais, ir raiti keliavo. Susidarė labai didelė palyda. 10 Atvykus prie Goren Haatado, esančio Užjordanėje, jie surengė ten labai didelį ir iškilmingą apraudojimą, o Juozapas savo tėvo gedulo laikėsi septynias dienas. 11 Krašto gyventojai kanaaniečiai, matydami gedulo iškilmes prie Goren Haatado, sakė: „Tai turi būti skaudus gedulas egiptiečiams.“ Todėl ta vieta buvo pavadinta Abel Micraimai. Ji yra Užjordanėje.

12 Taigi sūnūs padarė tėvui taip, kaip jis buvo įsakęs. 13 Jie nugabeno jį į Kanaano kraštą ir palaidojo oloje priešais Mamrę, Machpelos lauke, kurį kapo vietai Abraomas nupirko iš Efrono Hetito. 14 Palaidojęs tėvą, Juozapas sugrįžo į Egiptą drauge su broliais ir visais su juo keliavusiais jo tėvo laidoti.

15 Matydami mirusį tėvą, Juozapo broliai pradėjo baimintis: „Galbūt Juozapas dar griežia ant mūsų dantį ir panorės atkeršyti už visa pikta, kurį mes jam padarėme?“ 16 Jie užkalbino Juozapą, sakydami: „Prieš mirdamas mūsų tėvas paliepė: 17 ‘Sakykite Juozapui: ‘Aš prašau tave atleisti nusikaltimą ir nuodėmę savo broliams, kurie taip nedorai su tavimi pasielgė.’’ Taigi dabar prašome atleisti tavo tėvo Dievo tarnų nusikaltimą!“ Jiems taip bekalbant, Juozapas apsiverkė. 18 Tada pradėjo verkti ir jo broliai; jie parpuolė prieš jį ir sakė: „Mes tavo vergai!“ 19 Bet Juozapas atsakė: „Nebijokite! Nejau aš esu Dievo vietoje? 20 Be to, nors jūs ir sumanėte man pikta, Dievas pakeitė tai į gera ­ išlaikyti daugelį žmonių, kaip šiandien jis ir daro. 21 Taigi būkite be baimės. Aš pats aprūpinsiu jus ir jūsų mažylius.“ Taip maloniai kalbėdamas, jis juos įtikino.

22 Juozapas pasiliko Egipte drauge su savo tėvo šeimyna. Juozapas sulaukė šimto dešimties metų. 23 Jis matė trečios kartos Efraimo vaikus; ir Manaso sūnaus Machyro vaikai gimė ant Juozapo kelių.

Juozapo mirtis

24 Po kurio laiko Juozapas tarė savo broliams: „Aš mirštu, bet Dievas tikrai aplankys jus ir išves iš šio krašto į kraštą, kurį pažadėjo, prisiekdamas Abraomui, Izaokui ir Jokūbui.“ 25 Tuomet Juozapas prisaikdino Izraelio sūnus, tardamas: „Po Dievo apsilankymo paimkite iš čia mano kaulus.“

26 Juozapas mirė, būdamas šimto dešimt metų; jis buvo balzamuotas ir paguldytas į karstą Egipte.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 50