Mt 15 | 1 Kartą prie Jėzaus prisiartino Rašto aiškintojų ir fariziejų iš Jeruzalės ir paklausė: 2 „Kodėl tavo mokiniai laužo prosenių paprotį? Jie prieš valgį nesimazgoja rankų.“ 3 Jis atsakė: „O kodėl jūs laužote Dievo įsakymą dėl savojo papročio?! 4 Juk Dievas yra įsakęs: Gerbk savo tėvą ir motiną! ir: Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumiršta! 5 O jūs sakote: ‘Kas pasakė tėvui ar motinai: „Tebūnie dovana šventyklai, kuo turėčiau tave sušelpti,“ 6 tas gali nepagerbti tėvo ir motinos.’ Taip jūs niekais verčiate Dievo paliepimą dėl savojo papročio. 7 Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas: 8 Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. 9 Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų.“ Tikrasis švarumas 10 Paskui, sušaukęs minią, jis kalbėjo: „Klausykite ir supraskite! 11 Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų.“ 12 Tuomet priėję mokiniai pranešė: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?“ 13 Jis atsakė: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas. 14 Palikite juos; jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris.“ 15 Petras paprašė: „Išaiškink mums palyginimą.“ 16 Jėzus atsakė: „Ar ir jūs vis dar esate be nuovokos?! 17 Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan? 18 O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų. 19 Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai. 20 Šie dalykai suteršia žmogų, o valgymas nemazgotomis rankomis žmogaus nesuteršia.“ Kanaanietės išgydymas 21 Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. 22 Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kanaanietė ir šaukė: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ 23 Bet Jėzus neatsiliepė. Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: „Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos šaukdama!“ 24 Jėzus tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis.“ 25 Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės, maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“ 26 Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams.“ 27 O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo.“ 28 Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“ Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko. |