¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Kalbėk visai izraelitų bendrijai ir sakyk jiems: ‘Būkite šventi, nes aš, VIEŠPATS, jūsų Dievas, esu šventas. ³ Kiekvienas gerbs savo motiną ir tėvą, švęs mano šabus; aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas. ¹³ Neengsi savo artimo, neapiplėši. Neužlaikysi darbininko atlygio ligi ryto. ¹⁴ Neužgausi nebylio, nepadėsi kliūties neregiui. Bijosi savo Dievo; aš esu VIEŠPATS.

¹⁵ Nesielgsi neteisingai, darydamas sprendimą; nebūsi šališkas vargšui ir nenusileisi didžiūnui, bet teisi savo artimą teisingai. ¹⁶ Nevaikštinėsi skleisdamas šmeižtus tarp savo giminių; savo artimo gyvasties nestatysi į pavojų; aš esu VIEŠPATS.

¹⁷ Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui. Nors tektų savo artimą ir pabarti, neužsitrauk per jį nuodėmės. ¹⁸ Nekeršysi ir nebūsi nusistatęs prieš tautiečius, bet mylėsi savo artimą kaip save patį; aš esu VIEŠPATS.