BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 04 19 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Jobo knygaSkyrius: 8

 Jobo knyga
  
 Bildado kalba
  
Job 8

1 Tada Bildadas Šuachas atsakydamas tarė:

2 „Kiek ilgai tu dar šitaip kalbėsi?

Žodžiai iš tavo lūpų ­ tarsi smarki vėtra!

3 Argi Dievas iškraipys teisėtvarką?

Argi Visagalis iškraipys teisumą?

4 Kai tavo vaikai jam nusidėjo,

jis atlygino jiems už jų kaltę.

5 Kai tu ieškosi Dievo

ir maldausi Visagalį, 6 jeigu būsi be priekaištų ir doras,

jis tikrai tavimi pasirūpins

ir atstatys teisėtą tavo namų židinį.

7 Tavo pirmykštė būklė atrodys kaip niekas,

nes ateityje tu labai praturtėsi.

8 Paklausk senosios kartos

ir apsvarstyk protėvių patirtį.

9 Juk mes patys ­ lyg vakar užgimę

ir nieko nežinome.

Mūsų dienos žemėje ­ tik šešėlis!

10 Argi jie tavęs nepamokys, nepapasakos

ir netars žodžių iš širdies?

11 Argi papirusas gali augti ten,

kur nėra pelkių?

Argi nendrės gali žaliuoti ten,

kur nėra vandens?

12 Būdamos žalios ir dar nekirstos,

jos vysta greičiau už kitus augalus.

13 Toks likimas visų,

kurie užmiršta Dievą;

bedievio žmogaus viltis virsta niekais.

14 Tik voratinklio siūlas ­ jo viltis,

voratinklis ­ jo pasitikėjimas.

15 Jis remsis savo namais, bet jie nepalaikys;

laikysis į juos įsikibęs, bet jie neišliks.

16 Nedorėlis klesti saulėje,

jo atžalos dygsta visame sode.

17 Jo šaknys apsiveja aplink akmenų krūvą,

jis gyvena tarp akmenų.

18 Kai jis išraunamas iš savo vietos,

ši nenori pažinti jo, sakydama:

‘Niekada nemačiau tavęs!’

19 Tikėk manimi, toks jo kelio džiaugsmas,

o iš žemės išaugs dar kiti.

20 Tikėk manimi, Dievas nei atmes dorą žmogų,

nei išties ranką nedorėliams.

21 Juokas vėl pripildys tavo burną,

ir džiugesio šauksmai bus tavo lūpose.

22 Tavo priešai bus apvilkti gėda,

nedorėlių palapinė pradings.“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 8

Jobo knygaSkyrius: 9

 Jobo knyga
  
 Jobo atsakas
  
Job 9

1 Tada Jobas atsakydamas tarė: 2 „Taip, aš žinau, kad taip yra.

Bet kaip žmogus gali būti teisus Dievo akivaizdoje?

3 Jei kas užsispirtų stoti su juo į teismą,

negalėtų atsakyti į vieną kaltinimą iš tūkstančio.

4 Jis išmintingos širdies, galingos jėgos;

kas kada nors jam priešinosi ir išliko sveikas?

5 Jis perkelia kalnus jiems nežinant,

nuverčia juos, kai supyksta;

6 pajudina iš vietos žemę,

ir jos stulpai sudreba.

7 Jis sako saulei: ‘Netekėk!’

ir žvaigždėms: ‘Nešvieskite!’

8 Jis vienas padėjo dangaus skliautą į vietą

ir žengia jūros bangomis.

9 Jis padarė Grįžulo Ratus ir Šienpjovius,

Sietyną ir Pietų skliauto žvaigždynus.

10 Jis įvykdo didžius darbus ­

suprasti jų neįmanoma, ­

daugiau nuostabių darbų,

negu žmogus gali suskaičiuoti.

11 Štai, jis eina pro šalį,

bet aš jo nematau;

jis pražingsniuoja,

bet aš jo nepajuntu.

12 Tikėk manimi, jis atima,

bet kas gali jam uždrausti?

Niekas negali jo klausti: ‘Ką tu darai?’

13 Dievas neslopina savo pykčio;

po juo sukniubus Rahabo kariauna.

14 Tad kaip aš galiu jam atsakyti,

ar žodžiais priešgyniauti?

15 Nors ir esu teisus, negaliu jam atsakyti;

aš maldaučiau savo teisėją pasigailėjimo.

16 Jeigu kreipčiausi į jį, ir jis teiktųsi atsakyti,

netikiu, kad klausytųsi mano žodžių.

17 Juk jis plėšo audra mane

ir mano žaizdas daugina be priežasties.

18 Atsikvėpti man neleidžia,

sotina mane kartėliu.

19 Jeigu tai jėgų bandymas,

tai Dievas sako: ‘Štai aš!’

Jei tai teismo reikalas,

tai kas gali pašaukti jį stoti į teismą?

20 Nors ir esu nekaltas,

mano lūpos pasmerktų mane;

nors esu be priekaištų,

jis parodytų mano ydas.

21 Esu be priekaištų? To nebežinau nė pats;

aš nebenoriu gyventi!

22 Tai viena ir tas pat! Užtat ir sakau:

‘Abu ­ ir nekaltą, ir kaltą ­ jis sunaikina!’

23 Nelaimei staiga atnešus žūtį,

jis tyčiojasi iš nekaltojo negandos.

24 Žemė atiduota nedorėliams į rankas;

jis uždengia teisėjų veidus.

Jei tai ne jis, tai kas?

25 Mano dienos eiklesnės už bėgiką;

jos prabėga ir neatneša man laimės.

26 Jos praskuba kaip nendrinės valtelės,

kaip erelis, leisdamasis žemyn ant grobio.

27 Jei sakau: ‘Užmiršiu savo skundą,

atsikratysiu liūdno veido

ir būsiu linksmas’, ­

28 darosi baisu dėl visos mano kančios,

nes žinau, kad tu manęs neišteisinsi.

29 Jeigu turiu būti laikomas kaltas,

tai kam veltui stengtis?

30 Jei net apsiplaučiau sniegu

ir nusivalyčiau rankas šarmu,

31 tu taip panardintumei mane į purvus,

kad net mano drabužiai manęs bjaurėtųsi.

32 Juk jis nėra mirtingasis, panašus į mane,

kad galėčiau jam atsakyti

ar stoti kartu į teismą!

33 O, kad būtų taikintojas tarp mūsų

ir uždėtų savo ranką ant mudviejų!

34 Tenuima nuo manęs savo rykštę,

tenegąsdina manęs daugiau jo baimė.

35 Tada kalbėčiau jo nebijodamas,

nes žinau, kad toks nesu.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 9

Jobo knygaSkyrius: 10

 Jobo knyga
  
 Jobo skundas
  
Job 10

1 Aš nebenoriu gyventi!

Viešai išliesiu savo skundą,

išsakysiu savo širdies kartėlį.

2 Sakysiu Dievui: ‘Nepasmerk manęs;

pasakyk, kuo mane kaltini.

3 Argi tau atrodo gera engti,

niekinti savo rankų darbą

ir šypsotis nedorėlių užmojams?

4 Nejau tavo akys kūniškos?

Argi ir tu matai taip, kaip mato žmonės?

5 Argi tavo dienos ­ kaip dienos mirtingųjų

ir tavo metai ­ kaip žmogaus metai,

6 kad ieškai mano kaltės

ir tyrinėji mano nuodėmę,

7 nors žinai, kad aš nesu kaltas

ir nėra kam išgelbėti mane iš tavo rankų?

8 Tavo rankos sukūrė ir padarė mane,

o dabar tu apsisuki ir naikini.

9 O, atsimink, kad sukūrei mane iš molio!

Nejau vėl paversi mane dulkėmis?

10 Argi neišpylei manęs kaip pieno

ir nesurauginai kaip sūrio?

11 Aprengei mane oda ir kūnu,

suaudei mane iš kaulų ir gyslų.

12 Suteikei man gyvybę ir ištikimą meilę,

rūpestingai saugojai kiekvieną mano kvėptelėjimą.

13 Ir vis dėlto slėpei šiuos dalykus savo širdyje;

žinau, kad turėjai tai mintyje!

14 Jeigu nusidėčiau, tu mane seki,

ir kaltės neatleidi.

15 Jeigu esu kaltas, vargas man!

Jeigu teisus, nedrįstu galvos pakelti,

nes esu apimtas gėdos, apsvaigęs nuo skausmo.

16 Medžioji mane tarsi drąsus liūtas,

vis puoli ir puoli mane savo žygiais.

17 Vis puoli ir puoli mane iš naujo,

vis labiau ir labiau pyksti ant manęs,

vedi prieš mane vis naujus būrius.

18 Tad kam išvedei mane iš įsčių?

Verčiau būčiau miręs,

kol dar jokia akis nebuvo manęs mačiusi,

19 ir likčiau tarsi nebuvęs,

perkeltas iš įsčių tiesiai į kapą.

20 Argi ne maža tau mano gyvenimo dienų?

Atstok nuo manęs,

kad galėčiau rasti truputį paguodos,

21 prieš negrįžtamai išeidamas

į tamsos ir niūrumo šalį,

22 į tamsią sąmyšio šalį,

kurios šviesa tarsi tamsa.“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 10

Jobo knygaSkyrius: 11

 Jobo knyga
  
 Cofaro atsakas Jobui
  
Job 11

1 Tada Cofaras Naamatietis atsakydamas tarė:

2 „Argi žodžių tvanas turėtų likti be atsakymo?

Nejau plepus vyras turėtų būti teisus?

3 Argi tavo tauškalai turėtų mus nutildyti?

Nejau, tau tyčiojantis, nebus kam tavęs sugėdinti?

4 Juk tu sakai: ‘Mano mokymas tyras,

aš buvau nekaltas Dievo akyse!’

5 Bet jei Dievas prakalbėtų,

jis pats atvertų tau savo lūpas

6 ir apsakytų tau savo išminties paslaptis!

Juk išmintis yra daugeriopa!

Tad žinok, kad Dievas iš tavęs mažiau reikalauja,

negu verta tavo kaltė.

7 Argi gali suvokti Dievo paslaptį?

Argi gali išžvalgyti Visagalio gelmes?

8 Jos gilesnės už dangų, ir ką tu gali padaryti?

Jos gilesnės už Šeolą, ir ką tu sužinosi?

9 Jos nusidriekusios ilgiau už žemę

ir plačiau už jūrą.

10 Jeigu jis praeina ar uždaro į kalėjimą,

ar pašaukia į teismą,

tai kas gali jį sulaikyti?

11 Juk jis žino, kas yra veidmainiai,

ir mato nedorybę.

Tad nejau jos neatpažintų?

12 Argi kvailas žmogus įgys supratimo,

o laukinė asilė pagimdys žmogų?

13 Jei širdį kreipsi teisingai,

tai savo rankas tiesi jo link.

14 Jei tavyje slypi nedorybė, pašalink ją

ir neleisk neteisybei gyventi tavo palapinėje.

15 Iš tikrųjų tada pakelsi savo veidą be dėmės,

būsi saugus ir nebebijosi.

16 Tada užmirši savo vargus

arba prisiminsi juos kaip nuslūgusius vandenis.

17 Tavo gyvenimas bus šviesesnis už vidurdienį,

o tamsiausios gyvenimo valandos švies kaip aušra.

18 Tu jausiesi saugus, nes turėsi vilties;

Dievas saugos tave, ir tu saugiai ilsėsiesi.

19 Gulsiesi, ir nebus tau ko bijoti;

daugelis stengsis tau įtikti.

20 O nedorųjų akys apsiblaus,

kelio išsigelbėti jie rasti nepajėgs.

Jų vienintelė viltis ­ laukti mirties.“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 11