BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 06 27 Pirmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Jobo knygaSkyrius: 40

 Jobo knyga
  
 Dievas ragina atsakyti
  
Job 40

1 Atsakydamas Jobui, VIEŠPATS sakė:

2 „Argi priekaištų ieškotojas bylinėsis su Visagaliu?

Kas ginčijasi su Dievu, tas turi atsakyti.“

3 Tada, Jobas atsakydamas VIEŠPAČIUI, tarė:

4 „Esu menkutis! Ką galiu tau atsakyti?

Ranka užsiimu burną.

5 Kartą jau kalbėjau, tad nebekalbėsiu,

net dusyk, tad daugiau to nebedarysiu.“

6 Tada VIEŠPATS kreipėsi į Jobą iš audros tardamas:

7 „Susijuosk diržu strėnas kaip vyras;

aš tave klausiu, o tu man atsakyk!

8 Argi paneigsi net mano teisingumą?

Nejau mane pasmerksi, kad pats būtum pateisintas?

9 Argi tavo ranka kaip Dievo

ir gali griausti tokiu balsu kaip jis?

10 Jei taip, pasipuošk didybe ir orumu,

apsirenk garbe ir spindesiu.

11 Duok valią savo pykčio įniršiui,

pažvelk į kiekvieną išdidų žmogų ir jį pažemink.

12 Taip, pažvelk į kiekvieną išdidų žmogų, pažemink jį;

sutrypk nedorėlius, kur jų yra.

13 Palaidok juos visus drauge žemėje,

užrakink juos tamsiajame mirusiųjų pasaulyje.

14 Tada ir aš pripažinsiu,

kad tavo dešinė gali tave išgelbėti.

15 Pagalvok apie begemotą,

kurį padariau kaip ir tave;

jis ėda žolę it jautis.

16 Jo jėga šlaunyse,

jo galybė pilvo raumenyse.

17 Savo uodegą jis padaro kietą kaip kedras,

jo šlaunų raumenys suausti į viena.

18 Jo kaulai tarsi vario vamzdžiai,

galūnės tarsi geležies lazdos.

19 Jis pirmas tarp didžiųjų Dievo darbų;

tik jo Kūrėjas gali ištraukti prieš jį kalaviją.

20 Juk žolės jam duoda kalnai,

kur žaidžia visi laukų žvėrys.

21 Po lotosu jis guli,

pelkės nendrių prieglaudoje.

22 Lotosas globia jį ūksme,

upelio gluosniai jį gaubia.

23 Net kai upė patvinsta, jis neišsigąsta;

išlieka ramus, nors Jordanas tekėtų į nasrus.

24 Kas gali pagauti jį kabliu

ar perverti jo šnerves vąšu?

25 Argi gali pagauti meškere Leviataną,

ar surišti jo nasrus virve?

26 Argi gali įverti virvę jam į šnerves,

kabliu perdurti nasrus?

27 Argi jis maldaus tavęs, kad paleistum,

gerinsis tau švelniais žodžiais?

28 Argi jis sudarys sandorą su tavimi,

ar priimsi jį kaip amžiną vergą?

29 Argi žaisi su juo kaip su paukščiu,

ar laikysi jį pririštą savo merginų pramogai?

30 Argi derėsis dėl jo prekiautojai,

ar išsidalys jį pirkliai?

31 Argi gali prismaigstyti jam odą žeberklų,

ar galvą žūklės iečių?

32 Kartą kėlęs prieš jį ranką,

atmink kovą ir daugiau nebebandyk!

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 40

Jobo knygaSkyrius: 41

 Jobo knyga
  
Job 41

1 Kas tik pamato Leviataną,

netenka drąsos ir puola ant žemės.

2 Argi jis nėra nuožmus tam, kas jį pažadina?

Kas galėtų stoti prieš jį?

3 Kas jam priešintųsi ir nenukentėtų?

Po visu dangumi tokio nėra!

4 Vargu ar man reikia kalbėti apie jo kojas,

jo žygdarbių smulkmenas ir grakštų sudėjimą.

5 Kas gali nuplėšti jo išorinį dangalą

ar perdurti dvigubus jo šarvus?

6 Kas gali priversti jį pražioti nasrus?

Siaubą kelia pliki jo dantys!

7 Jo nugarą dengia tarsi eilės skydų,

glaudžiai sukabintų ir kietų kaip akmuo.

8 Vienas skydas prišlietas prie kito,

kad net oras negali tarp jų praeiti.

9 Sujungti vienas su kitu,

jie neatskiriami.

10 Kai jis čiaudi, blyksteli šviesa;

jo akys tarsi aušros prošvaistė.

11 Iš jo nasrų šoka liepsnos,

veržiasi kibirkščių srovės.

12 Iš jo šnervių kyla dūmai,

tarsi verdant puodui ant žabų ugnies.

13 Jo alsavimas uždega anglis,

iš jo nasrų veržiasi liepsnos.

14 Jo sprande slypi jėga;

baimė apima visus jį sutinkančius.

15 Jo raumenų sluoksniai glausti,

tvirtai nulieti ir nepajudinami.

16 Jo širdis tvirtai nulieta kaip akmuo,

kieta kaip apatinė girnapusė.

17 Kai jis stoja piestu, net galiūnai dreba

ir, nustėrę iš siaubo, traukiasi.

18 Kas jį pultų, nenugalėtų kalaviju;

nenugalėtų nei ietimi, nei sviediniu, nei iešmu.

19 Geležį jis laiko šiaudais,

varį ­ sudūlėjusiu medžiu.

20 Strėlė neprivers jo bėgti;

svaidyklės akmenys jam tarsi šiaudai.

21 Vėzdai jam panašūs į šiaudus;

jis juokiasi iš iečių zvimbimo.

22 Jo pilvas aštriai kiautėtas;

jis šliaužia purvu tarsi kūlimo šlajos.

23 Jis priverčia gelmę kunkuliuoti tarsi katilą,

sumaišo jūrą it smilkyklę.

24 Paskui save jis palieka blizgantį taką;

būtų galima manyti, kad gelmė žila.

25 Žemėje lygaus jam nėra;

tai kūrinys be baimės.

26 Jis mato visa, kas didinga;

jis visų išdidžiųjų gyvūnų karalius.“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 41

Jobo knygaSkyrius: 42

 Jobo knyga
  
 Jobo atgaila
  
Job 42

1 Tada Jobas, atsakydamas VIEŠPAČIUI, tarė:

2 „Žinau, kad tu gali visa padaryti;

ką tik užsimoji, tą gali įvykdyti.

3 ‘Kas temdo mano užmojį,

kalbėdamas neapgalvotais žodžiais?’

Iš tikrųjų kalbėjau apie tai, ko nesupratau,

apie dalykus, viršijančius mane savo nuostabumu,

kurių neišmaniau.

4 ‘Klausykis, aš kalbėsiu;

aš tavęs klausiu, o tu man atsakyk.’

5 Buvau girdėjęs gandus apie tave,

bet dabar mano akys mato tave;

6 todėl gėdijuosi visko, ką esu pasakęs,

ir atgailauju dulkėse ir pelenuose.“

Gerovės sugrąžinimas

7 Baigęs kalbėti Jobui, VIEŠPATS tarė Elifazui Temanui: „Mane apėmė pyktis ant tavęs ir tavo dviejų bičiulių, nes nekalbėjote apie mane tiesiai, kaip mano tarnas Jobas. 8 Tad dabar pasiimkite septynis jaučius bei septynis avinus, nueikite pas mano tarną Jobą ir atnašaukite už save deginamąją auką. Tegu meldžiasi mano tarnas Jobas už jus, kad atsižvelgęs į jo maldą nepasielgčiau su jumis pagal jūsų kvailybę, kadangi nekalbėjote teisingai apie mane, kaip mano tarnas Jobas.“ 9 Tad Elifazas Temanas, Bildadas Šuachas ir Cofaras Naamatietis nuėjo ir įvykdė, ką VIEŠPATS buvo jiems paliepęs. VIEŠPATS atsižvelgė į Jobo maldą.

10 VIEŠPATS pakreipė Jobo dalią, kai jis pasimeldė už savo bičiulius. VIEŠPATS davė Jobui dvigubai daugiau negu jis buvo anksčiau turėjęs. 11 Tada suėjo pas jį visi jo broliai bei seserys ir visi, kurie jį anksčiau pažinojo. Jie valgė duoną jo namuose su juo, atjausdami ir paguosdami dėl nelaimės, kuria VIEŠPATS buvo jį ištikęs. Kiekvienas jų davė po vieną kesitą ir po aukso žiedą. 12 VIEŠPATS laimino vėlesnį Jobo gyvenimą labiau negu jo pradžią. Jobas turėjo keturiolika tūkstančių avių, šešis tūkstančius kupranugarių, tūkstantį jungų jaučių ir tūkstantį asilių. 13 Jis turėjo taip pat septynis sūnus ir tris dukteris. 14 Pirmąją pavadino Jemima, antrąją Kecija ir trečiąją Keren Hapucha. 15 Visoje šalyje nebuvo gražesnių moterų už Jobo dukteris. Jų tėvas davė joms paveldą lygiai su broliais. 16 Paskui Jobas gyveno šimtą keturiasdešimt metų, matė savo sūnus ir savo vaikaičius iki ketvirtos kartos. 17 Pertekęs metų Jobas mirė žiloje senatvėje.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 42