BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 07 04 Pirmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Jobo knygaSkyrius: 4

 Jobo knyga
  
 Elifazo priekaištai
  
Job 4

1 Tada Elifazas Temanas atsakydamas tarė:

2 „Jeigu išdrįstų kas tarti tau žodį,

ar nebūsi užgautas?

Bet kas galėtų dabar tylėti?

3 Štai tu mokei daugelį,

stiprinai jų silpnas rankas,

4 tavo žodžiai drąsino svyruojančius,

tu sutvirtinai drebančius kelius.

5 Bet kai dabar tai nutinka tau,

tu netenki kantrybės;

kai tave patį tai paliečia,

tu būni priblokštas!

6 Argi tavo Dievo baimė nėra tavo laidas,

o tavo tobulas elgesys ­ tavo viltis?

7 Prisimink, ar kas kada, būdamas nekaltas, pražuvo?

Ar buvo kur nors dorieji sunaikinti?

8 Kalbu iš patirties:

kas pikta aria ir bėdą sėja,

tas tai ir pjauna.

9 Nuo Dievo kvėptelėjimo jie pražūva,

nuo jo įniršio gūsio sunyksta.

10 Nutyla liūto riaumojimas,

žvėrių karaliaus staugimas,

ir ištrupa liūtų jauniklių dantys.

11 Stiprus liūtas nugaišta, nes trūksta grobio,

o jo jaunikliai išsiblaško.

12 Mane slapčiomis pasiekė žodis,

mano ausis pagavo tylų šnabždesį.

13 Nuo minčių, kilusių iš nakties regėjimų,

kai gilus miegas apima mirtinguosius,

14 mane pagavo baimė ir šiurpulys,

drebėjo visi mano kaulai.

15 Tuomet vėjas pūstelėjo į mane,

ir man ant kūno pasišiaušė plaukai.

16 Jis stabtelėjo,

bet aš jo neatpažinau.

Tik pavidalas buvo prieš mano akis,

ir įsiviešpatavo tyla.

Tuomet išgirdau balsą:

17 ‘Argi gali žmogus

būti teisesnis už Dievą?

Argi gali mirtingasis

būti be priekaištų prieš savo Kūrėją?

18 Štai jis net savo tarnais nepasitiki

ir angelus kaltina klaida!

19 Tad ką sakyti apie gyvenančius molio namuose,

kurių pamatai ­ dulkės?

Jie sutraiškomi lengviau negu kandys,

20 nuo ryto iki vakaro jie trinami į dulkes.

Nepastebėti jie žūva amžinai.

21 Kai jų palapinės virvelė išplėšiama iš jų,

argi jie nemiršta nepažinę išminties?’

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 4

Jobo knygaSkyrius: 5

 Jobo knyga
  
Job 5

1 Tad šaukis! Ar atsakys tau kas nors?

Į kuriuos iš šventųjų tu kreipsiesi?

2 Iš tikrųjų širdgėla pražudo kvailąjį,

o pavydas užmuša lepšį.

3 Mačiau kvailąjį įleidžiant šaknis,

bet staiga ėmiau keikti jo buveinę.

4 Jo vaikai nesaugūs,

trypiami teismuose,

ir nėra kam jų apginti.

5 Jo pjūties derliumi naudojasi alkanieji,

grobdami jį net iš erškėčių;

jo turtų geidžia godieji.

6 Juk blogis nedygsta iš žemės,

vargas nesprogsta iš dirvos.

7 Ne! Iš tikrųjų žmogus gimsta vargti,

kaip žiežirbos kilti aukštyn.

8 Kreipčiausi į Dievą, tavimi dėtas,

ir Dievui pavesčiau savo bėdą.

9 Jo darbai didingi ir nesuvokiami,

nuostabūs ir nesuskaičiuojami.

10 Žemei jis duoda lietaus,

ir laukus palaisto vandeniu.

11 Kukliuosius jis išaukština,

o liūdintiems pakelia nuotaiką.

12 Sukčių užmačias jis taip sužlugdo,

kad jų rankos neranda naudos.

13 Gudruolius jis pagauna kėslaujančius,

jų suktus sumanymus paverčia niekais.

14 Dieną jiems darosi tamsu,

vidurdienį jie grabinėjasi tarsi naktį.

15 Bet beturtį jis gelbsti nuo jų nasrų,

nuo galingojo rankos.

16 Taigi bus vilties nelaimingajam,

nelabumas turi užčiaupti burną.

17 Tikėk manimi: laimingas žmogus,

kurį Dievas pataiso!

Neniekink Visagalio pamokos!

18 Juk jis sužeidžia, bet ir aptvarsto,

jo rankos nuplaka, bet ir pagydo.

19 Šešis kartus iš bėdos jis tave gelbės,

o septintą kartą nelaimė tavęs nebepalies.

20 Bado metu jis atpirks tave nuo mirties,

o kare ­ nuo kalavijo pavojaus.

21 Nuo ilgų liežuvių rykštės būsi apgintas,

negandoms siaučiant aplinkui nedrebėsi.

22 Iš žūties ir bado juoksiesi,

žemės žvėrių nebebijosi.

23 Dirvos akmenys bus tavo sąjungininkai,

laukiniai žvėrys elgsis su tavimi taikiai.

24 Matysi, kad tavo palapinė saugi,

apžiūrėsi savo avidę ir nieko nepasigesi.

25 Matysi, kad tavo palikuonys dauginasi

ir tavo ainija auga kaip žolė laukuose.

26 Į kapą nueisi žilos senatvės sulaukęs

kaip laiku nuneštas kviečių pėdas.

27 Tikėk manimi! Tai ištyrėme. Taip yra!

Klausykis ir dėkis tai į galvą!“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 5

Jobo knygaSkyrius: 6

 Jobo knyga
  
 Jobo atsakas
  
Job 6

1 Elifazui Tada Jobas atsakydamas tarė: 2 „Ak, kad mano širdgėla būtų pasverta,

ir visos mano negandos padėtos ant svarstyklių!

3 Juk jos nusvertų jūros smiltis.

Todėl mano žodžiai buvo aštrūs.

4 Juk Visagalio strėlės susmigusios į mane,

ir mano dvasia čiulpia jų nuodus,

Dievo siaubas gaubia mane.

5 Argi bliauna laukinis asilas, turėdamas žolės?

Argi baubia jautis, turėdamas pašaro?

6 Argi kas valgo prėską beskonį maistą?

Argi turi skonį piktžolių sunka?

7 Toks maistas man koktus;

jis tarsi maistas ligonio.

8 O, kad mano prašymas būtų patenkintas

ir Dievas suteiktų, ko trokštu!

9 Net jeigu Dievui patiktų mane sutrinti,

duoti laisvę savo rankai ir mane nušluoti,

10 tai būtų man paguoda!

Džiaugčiausi net veriančiu skausmu,

nes neatmečiau Šventojo žodžių.

11 Kokios gi mano jėgos, kad galėčiau tai pakelti?

Kiek ilgai man gali užtekti kantrybės?

12 Nejau mano jėgos ­ akmens stiprumo,

o mano trapi prigimtis ­ žalvario?

13 Iš tikrųjų pats sau padėti negaliu,

man atimtos visos išgalės.

14 Bėdoje kaip ši man reikia ištikimų bičiulių,

ar būčiau atmetęs Visagalio baimę, ar ne.

15 Bet mano bičiuliai nuvilia mane kaip srautai,

išdžiūstantys per sausrą.

16 Tirpstančio sniego ir ledų jie būna prigrūsti,

17 bet kaitrai užėjus pranyksta,

kai karšta, pasitraukia iš savo vietos.

18 Karavanai suka iš kelio jų ieškodami,

klajoja ir pražūva dykumoje.

19 Karavanai iš Temos jų ieško,

vilkstinės iš Šebos jų viliasi.

20 Bet jie nusivilia, tuščiai tikėjęsi,

pasiekia tas vietas ir apstulbsta.

21 Tad tokie dabar man esate:

matote mano negandas, bet išsigandote.

22 Argi prašiau: ‘Duokite man dovaną’?

Arba: ‘Duokite iš savo turtų kyšį už mane’?

23 Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų’?

Arba: ‘Išpirkite mane iš engėjų nagų’?

24 Mokykite mane, ir aš tylėsiu,

parodykite, kur mano suklysta.

25 Kokie įtaigūs tiesūs žodžiai!

Bet ką reiškia jūsų įrodinėjimai?

26 Argi jūs neprasimanote žodžių įrodinėjimams

ir bevilčio žmogaus žodžių nelaikote tauškalais?

27 Jūs net kauliukus mestumėte dėl našlaičio

ir parduotumėte savo bičiulį.

28 Bet malonėkite pažvelgti į mane:

į akis jums nemeluosiu.

29 Prašyčiau pasvarstyti, kad nebūtų neteisybės;

apsvarstykite, aš vis dar teisus!

30 Argi mano liežuvis suktas?

Ar aš neatskiriu nelaimės, kai ją patiriu?

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 6

Jobo knygaSkyrius: 7

 Jobo knyga
  
Job 7

1 Argi žmogaus gyvenimas žemėje nėra sunki tarnyba?

Argi žmogaus dienos nėra kaip samdinio dienos?

2 Tarsi vergas jis trokšta pavėsio,

tarsi samdinys laukia savo atlygio.

3 Man skirti mėnesiai pilni nusivylimo,

mano dalia ­ naktys, kupinos širdgėlos.

4 Eidamas gulti, klausiu: ‘Kada atsikelsiu?’

Bet naktis ilga,

ir ligi aušros aš neramiai vartausi.

5 Mano kūną dengia kirmėlės ir purvas,

mano oda pleišėja ir pūliuoja.

6 Mano dienos eiklesnės už audėjo šaudyklę,

be vilties jos skuba prie savo galo.

7 Neužmiršk, kad mano gyvenimas tik vėjas;

niekada daugiau neberegėsiu laimės.

8 Akis, stebinti mane, nebematys manęs;

tavo akys ieškos manęs, bet manęs jau nebebus.

9 Kaip debesis pamažu nyksta ir praeina,

taip žengiantis žemyn į Šeolą niekada nebegrįžta.

10 Į savo buveinę jis nebesugrįš,

jo namai daugiau jo nebepažins.

11 Todėl negaliu leisti savo lūpoms tylėti;

kalbėsiu dvasios skausme,

skųsiuosi gyvasties kartėlyje.

12 Argi aš jūra ar jūros pabaisa,

kad tu pastatei prie manęs sargybą?

13 Kai pagalvoju: ‘Mano lova mane paguos,

mano guolis pasidalys su manimi skausmu’, ­

14 tu gąsdini mane sapnais

ir siaubą man keli regėjimais,

15 idant rinkčiausi pasmaugimą ir mirtį,

negu šiuos griaučius.

16 Daugiau nebegaliu! Amžinai negyvensiu!

Tad pasitrauk nuo manęs,

nes mano dienos tik ūkanos.

17 Kas tas žmogus, kad jį taip aukštini?

Kodėl kreipi į jį dėmesį!

18 Kasdien jį lankai,

kiekvieną akimirką jį bandai!

19 Kiek ilgai nenuleisi akių nuo manęs

ir neatstosi,

kol nurysiu seiles?

20 Jei ir nusidėjau,

tai ką padariau tau, žmogaus sarge?

Kodėl pavertei mane savo taikiniu?

Kodėl tapau tau našta?

21 Kodėl neatleidi mano nusižengimo

ir nepanaikini mano kaltės?

Juk netrukus gulėsiu dulkėse;

ieškosi manęs, bet manęs jau nebebus.“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 7