BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Jobo knygaSkyrius: 31

 Jobo knyga
  
 Teisumo įrodinėjimas
  
Job 31

1 Sudariau sandorą su savo akimis,

kad gašliai nežvelgsiu į mergelę.

2 Kokia dalis skirta Dievo iš aukštai,

koks paveldas ­ Visagalio iš aukštybių?

3 Argi neskirta pražūtis neteisiajam

ir nelaimė darančiam pikta?

4 Nejau Dievas nemato mano kelio

ir neskaičiuoja visų mano žingsnių?

5 Jeigu ėjau drauge su melu,

ir mano kojos skubinosi į apgaulę,

6 tepasveria mane teisingomis svarstyklėmis

ir tesužino Dievas apie mano dorumą!

7 Jei mano žingsniai nuklydo nuo kelio

ar mano širdis nusekė paskui mano akis,

ar kokia dėmė sutepė man rankas,

8 tebūna leista man sėti,

o kitas tevalgo derlių.

Tebūna iš šaknų išrauti mano pasėliai!

9 Jei mano širdis buvo moters paviliota

ar tykojau prie kaimyno durų,

10 mano žmona tesuka kitam girnas,

tegula su ja kiti,

11 nes tai būtų buvęs ištvirkavimas,

teisėjų baudžiama kaltė.

12 Tai būtų buvusi ugnis,

naikinanti iki Prapulties vietos;

ji sudegintų iki šaknų visą mano derlių.

13 Jeigu būčiau atmetęs savo vergo ar vergės bylą,

kai jie apskundė mane,

14 ką turėčiau daryti, kai Dievas pakyla teisti?

Kai jis šaukia atsiskaityti, ką turėčiau jam atsakyti?

15 Argi tas, kuris padarė mane įsčiose, nepadarė ir jų?

Argi ne tas pats Dievas sukūrė mus įsčiose?

16 Jeigu buvau nejautrus vargšų reikalams

ar įstūmiau našlę į neviltį,

17 ar valgiau vienas pats savo kąsnį,

nesidalydamas juo su našlaičiu,

18 nors našlaitį nuo pat jaunystės auklėjau kaip tėvas

ir našlės reikalais nuo vaikystės rūpinausi,

19 jeigu mačiau ką nors mirštantį iš skurdo

ar nuskurdusį žmogų, neturintį kuo užsikloti,

20 o jo sąnariai manęs nelaimino

ir jis nesišildė mano avių vilnomis,

21 jeigu pakėliau ranką prieš našlaitį, žinodamas,

kad įtakingas teisme,

22 tai teišnyra man mentikaulis iš peties,

tenulūžta man ranka virš alkūnės!

23 Juk aš bijojau, kad Dievas gali ištikti mane nelaime,

ir aš negalėsiu atsilaikyti prieš jo didybę.

24 Jeigu dėjau viltis į auksą,

sakydamas tauriajam auksui: ‘Tu mano apsauga’, ­

25 ar didžiavausi, kad mano turtai dideli,

kad savo rankomis daug įsigijau,

26 ar žvelgiau į šviečiančią saulę

bei mėnulį, savo didybėje traukiantį padangėmis,

27 ir mano širdis buvo slaptai susiviliojusi,

o ranka siuntė jiems pagarbų bučinį, 28 tai irgi būtų teistinas nusižengimas,

nes būčiau atmetęs Dievą aukštybėse.

29 Jeigu džiaugiausi savo priešo žūtimi

ar džiūgavau jį nelaimei ištikus,

30 tai juk neleidau savo lūpoms nusidėti

ir prakeikimu linkėti jam mirties.

31 Argi mano palapinės vyrai nesistebėjo:

‘Kas nėra buvęs pamaitintas mėsa!’

32 Ateivis nepraleido nakties lauke,

keleiviui buvo atviros mano durys.

33 Jeigu nuslėpiau savo nusižengimus kaip Adomas,

tai laikiau savo kaltę giliai krūtinėje,

34 nes būčiau bijojęs minios šauksmo,

ir gentainių panieka būtų kėlusi man tokį siaubą,

kad būčiau tylėjęs ir nėjęs pro duris!

35 O, kad kas nors mane išklausytų!

Štai ir viskas! Teatsako man Visagalis!

O, kad mano kaltintojas surašytų savo kaltinimą!

36 Nešiočiausi jį ant peties,

užsidėčiau jį kaip vainiką,

37 dėl visų savo žingsnių duočiau jam apyskaitą,

prisiartinčiau prie jo pakelta galva.

38 Jeigu mano dirvos manimi nusiskundė,

o jos vagos verkė drauge,

39 jeigu valgiau jų derliaus, bet neužmokėjau

ir žemdirbius nuskriaudžiau,

40 teauga ten erškėčiai vietoj kviečių,

piktžolės vietoj miežių!“

Taip baigiasi Jobo žodžiai.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 31

Jobo knygaSkyrius: 32

 Jobo knyga
  
 Elihuvo kalba
  
Job 32

1 Taigi tie trys vyrai nustojo ginčytis su Jobu, kadangi jis laikė save teisiu. 2 Tada Barachelio iš Būzo genties sūnus Elihuvas iš Ramo kilties nebepajėgė suvaldyti savo pykčio. Jis niršo ant Jobo, nes šis laikė teisiu save, o ne Dievą; 3 jis niršo ir ant trijų Jobo bičiulių, nes jie nebuvo radę atsakymo, nors ir tvirtino, kad Jobas kaltas. 4 Bet kadangi tie vyrai buvo vyresni už jį, Elihuvas nesiryžo kreiptis į Jobą. 5 Tačiau pamatęs, kad anų trijų vyrų lūpose atsakymo nėra, jis nebepajėgė suvaldyti savo pykčio.

6 Tada Barachelio iš Būzo genties sūnus Elihuvas atsakydamas tarė:

„Esu jaunas, o jūs seni.

Todėl nedrįsau ir bijojau

pasakyti savo nuomonę.

7 Maniau: ‘Tekalba metai,

temoko žilagalviai išminties.’

8 Bet iš tikrųjų žmogui dvasia ­

Visagalio alsavimas, teikiantis supratimo.

9 Nei žili plaukai nepadaro išmintingo,

nei seniūnai ne visada supranta, kas teisinga.

10 Tad ir sakau: ‘Pasiklausykite manęs,

aš irgi pasakysiu savo nuomonę.’

11 Štai laukiau jūsų žodžių,

klausiausi jūsų išmintingų svarstymų,

jums stengiantis rasti teisingą atsakymą.

12 Atsidėjęs dėmesingai sekiau,

bet, tikėkit manimi, nė vienas jūsų neparodė,

kad Jobas neteisus,

nė vienas nepaneigė, ką Jobas sakė.

13 Tad kaip galite sakyti: ‘Radome išmintį!’?

Dievas jam atsakys, o ne žmogus!

14 Ne man jis dėstė savo bėdas,

ir ne jūsų žodžiais jam aš atsakysiu.

15 Sutrikę daugiau pasakyti jie nebegali;

jiems trūksta žodžių.

16 Laukiau, kol jie liovėsi kalbėti,

kol baigė ir nieko daugiau nebeatsakė.

17 Dabar atvirai pasakysiu savo nuomonę

ir pareikšiu, ką žinau.

18 Juk man žodžiai liejasi per kraštus,

o mano dvasia ragina mane.

19 Mano viduje tarsi vynas

ieško angos atsidvėsti,

tarsi nauji vynmaišiai, kurie tuoj plyš!

20 Turiu kalbėti, kad galėčiau atsikvėpti,

atverti lūpas ir atsakyti.

21 Nebūsiu šališkas nė vienam

ir nieko negirsiu.

22 Juk girti aš nemoku, o jei girčiau,

mano Kūrėjas tikrai man padarytų galą!

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 32

Jobo knygaSkyrius: 33

 Jobo knyga
  
 Iššūkis Jobui
  
Job 33

1 Tad dabar, Jobai, klausykis mano kalbos,

įsiklausyk į kiekvieną žodį.

2 Štai atveriu aš burną,

ir mano žodžiai ant liežuvio galo.

3 Mano žodžiai eis iš pačios širdies,

mano lūpos tars gryną tiesą.

4 Dievo Dvasia mane sukūrė,

Visagalio alsavimas laiko mane gyvą.

5 Jei pajėgi, atsakyk man;

pasirenk ir kibk į mane!

6 Dievo akyse aš tau lygus;

aš irgi paimtas iš molio.

7 Tad nėra tau ko manęs bijoti,

ir mano ranka tavęs neprislėgs.

8 Iš tikrųjų tu kalbėjai man tiesiai į ausis,

aš girdėjau tavo žodžių skambesį.

9 Tu sakai: ‘Esu tyras, nenusižengęs;

esu nekaltas, nėra manyje kaltės.

10 Bet jis randa dingsčių prieš mane,

laiko mane savo priešu;

11 mano kojas jis deda į šiekštą,

stebi visus mano takus.’

12 Čia tu neteisus, aš tau sakau,

nes Dievas didesnis už žmogų.

13 Kam gi bylinėjiesi su juo,

kad jis neatsako tau žodis į žodį?

14 Juk Dievas kalba daug kartų,

nors žmonės to ir nesupranta,

15 sapne, nakties regėjime,

žmonėms giliai įmigus ir gulint lovose.

16 Tada jis atveria žmonėms ausis

ir, juos įspėdamas, sukelia baimę,

17 kad užkirstų kelią žmogui pikta daryti,

kad apsaugotų jį nuo puikybės,

18 kad išgelbėtų jo gyvastį nuo kapo,

o gyvybę ­ nuo kalavijo.

19 Žmogų pamoko ir skausmai lovoje,

ir nesiliaujanti kaulų gėla.

20 Sergančiam žmogui koktu pasižiūrėti į maistą,

net skanėstų jis negali pakęsti.

21 Jo kūnas taip sunyksta, kad sunku į jį žiūrėti,

o kaulai, kadaise nematomi, dabar kyšo.

22 Prie kapo duobės jis priartėja,

jo gyvastis ­ prie mirusiųjų buveinės.

23 Jeigu tuomet prie jo prieitų angelas,

vienas tarpininkas iš tūkstančių,

norėdamas parodyti žmogui jo pareigą,

24 atjaustų jį ir sakytų:

‘Neleisk jam žengti į kapą,

radau jam išpirką.

25 Teatjaunėja jo kūnas,

tegrįžta jis į savo jaunystės dienas!’ ­

26 žmogus melstųsi Dievui, ir jis išklausytų,

leistų eiti į jo Artumą su džiaugsmu,

nes Dievas grąžintų mirtingajam jo teisumą.

27 Tas žmogus skelbtų kitiems sakydamas:

‘Nusidėjau, nusižengiau,

bet Dievas nebaudė manęs kaip buvau nusipelnęs.

28 Jis išgelbėjo mano gyvastį nuo kapo,

ir aš matau gyvenimo šviesą.’

29 Iš tikrųjų Dievas daro visa tai

žmogui ne vieną kartą,

30 norėdamas pargrąžinti nuo kapo,

kad jis pamatytų gyvenimo šviesą.

31 Dėmėkis tai, Jobai, klausykis manęs!

Tylėk, o aš kalbėsiu.

32 Jei turi ką atsakyti, sakyk;

kalbėk, nes man malonu būtų tave pateisinti.

33 Jei ne, tai klausykis manęs;

tylėk, aš pamokysiu tave išminties.“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 33