BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 06 27 Pirmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Jobo knygaSkyrius: 28

 Jobo knyga
  
 Poema apie išmintį
  
Job 28

1 Juk yra sidabro kasyklų

ir vietų auksui plauti.

2 Geležis išgaunama iš žemės,

o varis sodrinamas iš rūdos.

3 Žmonės įveikia tamsą

ir kasa žemės gelmėse rūdą niūrioje tamsoje.

4 Įrengia kasyklas toli nuo gyvenvietės;

tuo keliu nekeliauja niekas,

toli nuo žmonių jie darbuojasi,

kybodami ant virvių.

5 Žemės, iš kurios ateina duona,

gelmės tarsi ugnies nuniokotos.

6 Jos akmenyse slypi safyrai,

o dulkės turi aukso.

7 Kelio į ten nežino joks plėšrus paukštis,

sakalo akis jo nėra mačiusi.

8 Išdidūs žvėrys nėra per jį mynę takų,

liūtas nėra juo vaikščiojęs.

9 Žmogus susidoroja su titnagu,

išgriauna kalnus iš pamatų,

10 prakerta tunelius uolose.

Jo akis pastebi visa, kas brangu,

11 ištiria upių šaltinius,

visokias paslaptis išsiaiškina.

12 Bet iš kur ateina išmintis?

Kur slypi suvokimo galia?

13 Kaip žmogui rasti į ją kelią,

jei gyvųjų krašte jos nėra?

14 Bedugnė sako: „Čia jos nėra!“

Jūra sako: „Aš jos neturiu!“

15 Už auksą jos negalima nupirkti,

jos kainos sidabru negalima pasverti.

16 Ji neįperkama nei už auksą iš Ofyro,

nei už brangiuosius oniksus, nei už safyrus.

17 Auksas ir stiklas jai neprilygsta,

nė į auksinius indus ji neišmainoma.

18 Koralo ir krištolo neverta nė minėti,

nes išminties kaina viršija net perlus.

19 Etiopijos topazas negali su ja lygintis,

net gryniausiu auksu negalima jos atsverti.

20 Tad iš kur ateina išmintis?

Kur supratimo buveinė?

21 Nuo visų gyvųjų akių ji uždengta,

nuo padangių paukščių ji paslėpta.

22 Prapultis ir Mirtis sako:

„Savo ausimis tik gandą apie ją tegirdėjome.“

23 Vien Dievas kelią į ją težino,

tik jis težino jos buveinę.

24 Juk jis mato žemės pakraščius

ir stebi visa po dangumi.

25 Kai jis davė vėjams jėgą

ir padalijo vandenis pagal saiką,

26 kai davė lietui įstatus

ir nustatė kelią perkūnijai,

27 tada jis matė ją ir jos vertę,

ištyrė ją ir davė jai vietą.

28 O žmogui jis tarė: „Tikėk manimi,

pagarbi Viešpaties baimė yra išmintis,

o vengimas pikta ­ protas.“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 28

Jobo knygaSkyrius: 29

 Jobo knyga
  
 Jobo prisiminimai
  
Job 29

1 Tada Jobas toliau tęsė savo kalbą ir sakė:

2 „O, kad būčiau kaip kadaise, praėjusiais mėnesiais,

kaip dienomis, kai Dievas mane globojo!

3 Kai švietė jo žibintas virš mano galvos,

ir jo šviesoje ėjau per tamsą;

4 kai buvo mano žydėjimo dienos,

ir Dievas saugojo mano palapinę;

5 kai Visagalis dar buvo su manimi,

ir mano vaikai dar supo mane;

6 kai mano kojos būdavo plaunamos piene,

ir iš uolos tekėjo aliejaus srovės!

7 Kai eidavau pro miesto vartus

užimti savo vietos aikštėje,

8 jauni vyrai, pamatę mane, duodavo kelią,

o senieji pakilę stovėdavo.

9 Kilmingieji liaudavosi kalbėję,

rankomis užsiimdavo burnas.

10 Didžiūnai pritildavo,

liežuviai lipdavo jiems prie gomurio.

11 Išgirdę apie mane, žmonės mane laimino,

mane pamatę, žmonės mane gyrė,

12 nes gelbėjau vargdienį, kuris šaukėsi pagalbos,

ir našlaitį, neturintį kas jam padėtų.

13 Mirdami žmonės mane laimino,

aš džiuginau našlės širdį.

14 Teisumu vilkėjau, ir jis mane gaubė,

teisingumas buvo mano apsiaustas ir turbanas.

15 Tapau aklojo akimis

ir luošojo kojomis.

16 Beturčiui buvau tėvas,

nepažįstamo žmogaus teises gyniau teisme.

17 Nedoram žmogui iltis nudaužiau,

priverčiau jį grobį iš nasrų paleisti.

18 Tada sakydavau: ‘Mirsiu savo lizde,

savo dienas padauginsiu kaip smėlį.

19 Mano šaknys siekia vandenį,

ant mano šakų krinta rasa visą naktį.

20 Mano jėgos atnaujintos,

mano rankose ­ nuolat naujas lankas’.

21 Žmonės klausydavosi manęs ir laukdavo,

tylėdami priimdavo, kai jiems patardavau.

22 Man baigus kalbėti, jie neturėdavo, ką sakyti;

tarsi rasos lašai krisdavo ant jų mano žodis.

23 Jie laukdavo manęs kaip lietaus,

tarsi vėlyvuosius lietus gėrė mano žodžius.

24 Šypsodavausi jiems, ir kai netekdavo pasitikėjimo savimi,

mano veido šypsena jiems suteikdavo jėgų.

25 Buvau jų vadas ir rodžiau jiems kelią,

vedžiau juos kaip karalius savo karines pajėgas

ir guodžiau liūdinčius.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 29

Jobo knygaSkyrius: 30

 Jobo knyga
  
 Skaudi dabartis
  
Job 30

1 O dabar mane pajuokia vyrai,

amžiumi už mane jaunesni,

kurių tėvų nebūčiau laikęs vertais

šunų, ganančių mano avių kaimenę.

2 Kokia nauda man iš jų rankų stiprumo?

Jų jėgos išsekusios.

3 Neturto ir bado nualinti,

jie graužia sausą ir apleistą dirvą,

4 skinasi balandos krūmuose

ir raunasi karklų šaknų maistui.

5 Išvaryti iš žmonių tarpo,

vejami riksmų tarsi būtų vagys,

6 jie priversti gyventi upės slėnių šlaituose,

žemės urvuose ir tarp uolų.

7 Jie murma krūmuose

ir voliojasi po krūmokščiais,

8 niekšingi bevardžiai klajūnai,

botagu iš šalies išvaryti.

9 Ir štai jie pajuokia mane dainomis;

aš esu tapęs jiems priežodžiu.

10 Manimi jie bjaurisi, nuo manęs traukiasi;

net nesidrovi spjauti man į veidą!

11 Dievas nuginklavo mane ir padarė bejėgį,

tad jie nebesivaržo mano akivaizdoje.

12 Iš dešinės mane užpuola paauglių gauja,

parbloškia ir statosi apgulos pylimus mano žūčiai.

13 Jie užkerta man taką,

ir jiems sekasi mane naikinti.

14 Jie puola mane tarsi pro išlaužtą sienoje spragą,

ritasi kaip šėlstančios bangos.

15 Siaubas mane pribloškia;

mano orumą it vėjas nupučia,

tarsi debesis išnyksta mano gerovė.

16 O dabar mano gyvastis baigiasi,

užgriuvo mane skausmo dienos.

17 Naktį jaučiu sukant man kaulus,

mane graužiantis skausmas niekada nemiega.

18 Jis smarkiai stveria mane už drabužio,

užverždamas apykaklę.

19 Jis įstūmė mane į liūną,

su dulkėmis ir pelenais esu sulygintas.

20 Šaukiuosi tavęs, bet tu manęs neišklausai;

aš laukiu, bet tu tik pasižiūri į mane.

21 Pasidarei man nuožmus

ir vargini savo galinga ranka.

22 Pakeli mane ir užsodini ant vėjo,

vėtai mane staugiančioje audroje.

23 Žinau, nuvesi mane į mirtį ­

į namus, skirtus visiems gyviesiems.

24 Bet niekas juk nekelia rankos prieš nelaimės prislėgtąjį,

kai jis šaukiasi pagalbos.

25 Argi aš neapverkiau nelaimingųjų,

argi neplyšo man širdis dėl skurdžių?

26 Bet kai aš laukiau gero, atėjo pikta;

kai tikėjausi šviesos, atėjo tik tamsa.

27 Mano širdis sumišusi ir neranda ramybės;

kasdien mane pasitinka kančios.

28 Paniuręs vaikštinėju be saulės;

sueigoje atsistoju ir šaukiuosi pagalbos.

29 Pasidariau šakalų broliu

ir stručių draugu.

30 Juoduoja ir pleišėja mano oda,

nuo karščio apdegė mano kaulai.

31 Mano lyra groja raudas,

o mano birbynė rauda su verkiančiais.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 30