¹ Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai jo tykojo nužudyti.

² Artėjo žydų Palapinių šventė. ³ Jo broliai jam kalbėjo: „Keliauk iš čia į Judėją, kad tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus tu darai. ⁴ Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, pasirodyk pasauliui.“ ⁵  (Mat netgi jo broliai juo netikėjo.) ⁶ Jėzus jiems atsakė: „Mano metas dar neatėjo, o jums metas visada tinkamas. ⁷ Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes aš liudiju, kad jo darbai pikti. ⁸ Taigi jūs eikite sau į iškilmes. Aš į šitą šventę neisiu, nes mano metas dar neatėjo.“ ⁹ Tai pasakęs, jis pasiliko Galilėjoje. ¹⁰ Kai jo broliai iškeliavo į šventę, tuomet ir jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis. ¹¹ Tuo tarpu iškilmėse žydai jo ieškojo, klausinėdami: „O kur tasai?“ ¹² Apie jį taip pat ėjo kalbos miniose. Vieni sakė: „Jis geras!“ Kiti neigė: „Visai ne. Jis tik klaidina žmones.“ ¹³ Bijodami žydų, visi privengė apie jį viešai kalbėti.

¹⁴ Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. ¹⁵ Žydai stebėjosi ir sakė: „Iš kur jis išmano Raštą, visai nesimokęs?“ ¹⁶ Jėzus jiems atsakė:

„Mano mokslas ne mano,

bet to, kuris yra mane siuntęs.

¹⁷ Kas nori vykdyti jo valią,

supras, ar tas mokslas iš Dievo,

ar aš kalbu pats iš savo galvos.

¹⁸ Kas iš savęs kalba,

ieško savo garbės.

O kuriam rūpi jo Siuntėjo šlovė,

tas tiesakalbis,

ir nėra jame neteisybės.

¹⁹ Argi Mozė jums nedavė Įstatymo?

Deja, niekas iš jūsų

Įstatymo nesilaiko.

Kodėl gi norite mane nužudyti?“ ²⁰ Žmonės atsiliepė: „Ar velnias tave apsėdo?! Kas gi tyko tave nužudyti?“ ²¹ Jėzus jiems atsakė: „Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote. ²² Mozė jums įsakė apipjaustymą ­ nors jis kilęs ne iš Mozės, bet iš protėvių, ­ ir jūs apipjaustote šabo dieną. ²³ Jei galima žmogų apipjaustyti šabo dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, kad aš visą žmogų išgydžiau šabo dieną?! ²⁴ Tad neteiskite pagal išorę, bet paisykite teisingumo.“

²⁵ Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: „Ar tik ne šitą nori nužudyti? ²⁶ Štai jis viešai kalba, ir niekas jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog jis Mesijas? ²⁷ Tačiau mes žinome, iš kur jis kilęs. O kai ateis Mesijas, niekas nežinos, iš kur jis.“ ²⁸ Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, garsiai šaukė:

„Išties jūs mane pažįstate

ir žinote, iš kur aš kilęs.

Ne pats nuo savęs atėjau,

bet tiesakalbis yra tas,

kuris mane atsiuntė,

o jūs jo nepažįstate.

²⁹ Aš jį pažįstu,

nes iš jo esu atėjęs,

ir jis yra mane siuntęs.“

³⁰ Tuomet jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda.