²⁶ O Jėzus prabilo į juos:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

jūs ieškote manęs ne dėl to,

kad esate matę ženklų,

bet kad prisivalgėte duonos ligi soties.

²⁷ Plušėkite ne dėl žūvančio maisto,

bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui!

Jo duos jums Žmogaus Sūnus,

kurį Tėvas ­ Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs.“

²⁸ Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“ ²⁹ Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė.“ ³⁰ Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? ³¹ Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus.“ ³² Tada Jėzus tarė:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

tai ne Mozė

davė jums duonos iš dangaus,

bet mano Tėvas

duoda jums iš dangaus tikrosios duonos.

³³ Dievo duona nužengia iš dangaus

ir duoda pasauliui gyvybę.“

³⁴ Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“ ³⁵ Jėzus atsakė:

„Aš esu gyvybės duona!

Kas ateina pas mane,

niekuomet nebealks,

ir kas tiki mane,

niekuomet nebetrokš.