¹ VIEŠPATIES žodis Petuelio sūnui Joeliui.

² Išklausykite tai, seniūnai,

išgirskite, visi krašto gyventojai!

Argi įvyko kas panašaus jūsų dienomis

arba jūsų protėvių dienomis?

³ Pasakokite apie tai savo vaikams,

jūsų vaikai tepasakoja savo vaikams,

o jų vaikai ­ tolesnei kartai.

⁴ Kas liko nuo skėrių vikšrų,

suėdė skraidantys skėriai.

Kas liko nuo skraidančių skėrių,

suėdė šokinėjantys skėriai.

Kas liko nuo šokinėjančių skėrių,

suėdė skėriai rijikai.

⁵ Pabuskite, girtuokliai, ir verkite;

aimanuokite, visi vyno gėrėjai,

dėl saldaus vyno;

jis atitrauktas jums nuo burnos.

⁶ Prieš mano kraštą pakilo tauta,

galinga ir nesuskaičiuojama.

Jos dantys ­ liūto,

o iltys ­ liūtės.

⁷ Ji nuniokojo mano vynmedžius

ir pakenkė mano figmedžiams;

ji nulupo jų žievę ir numetė žemėn,

palikdama jų šakas baltas.

⁸ Raudok tarsi mergelė, vilkinti ašutine,

dėl savo jaunystės vyro!

⁹ Javų atnašos ir liejamosios aukos

dingo iš VIEŠPATIES Namų.

Kunigai, VIEŠPATIES tarnai,

gedi.

¹⁰ Laukai nuniokoti, žemė gedi,

nes javai sunaikinti,

naujo vyno nėra,

aliejus išseko.

¹¹ Baisėkitės, artojai,

aimanuokite, vynuogininkai,

dėl kviečių ir miežių,

nes laukų derlius žuvo.

¹² Vynmedis vysta,

figmedis svyra.

Granatmedis, palmė ir obelis,

visi laukų medžiai nuvytę.

Ir žmonių džiaugsmas dingsta.

¹³ Vilkitės ašutinę ir raudokite, kunigai,

aimanuokite, aukuro tarnai!

Ateikite, išbūkite naktį su ašutine,

mano Dievo tarnai,

nes jūsų Dievo Namams trūksta javų atnašų

ir liejamųjų aukų.

¹⁴ Paskelbkite pasninką,

sušaukite į iškilmę bendriją.

Surinkite seniūnus

ir visus krašto gyventojus

į VIEŠPATIES, jūsų Dievo, Namus

ir maldaukite VIEŠPATĮ.

¹⁵ Ak, ta diena!

VIEŠPATIES diena jau arti,

ji ateina kaip sunaikinimas iš Visagalio.

¹⁶ Argi ne mūsų pačių akyse

atimamas maistas,

o iš mūsų Dievo Namų ­

džiaugsmas ir linksmybė?

¹⁷ Sėklos sudžiūva po grumstais,

sandėliai ištuštinti,

svirnai nugriauti,

nes nebėra grūdų.

¹⁸ Kaip kenčia gyvuliai!

Galvijų bandos klajoja suglumusios,

nes nėra ganyklos;

net avių kaimenės apstulbintos.

¹⁹ VIEŠPATIE, tavęs šaukiuosi,

nes ugnis surijo tyrlaukių ganyklas

ir liepsnos sudegino visus laukų medžius.

²⁰ Net laukiniai žvėrys žvelgia į tave,

nes išdžiūvo upės,

ir ugnis surijo tyrlaukių ganyklas.

¹ Pūskite ragą Sione,

skelbkite pavojų mano šventajame kalne!

Tedreba visi krašto gyventojai,

nes VIEŠPATIES diena ateina,

ji jau arti.

² Tamsos ir niūrumo diena,

debesų ir tamsumo diena!

Tarsi juoduma, gaubianti kalnus,

ateina gausi ir galinga kariauna;

panašių į juos niekada nėra buvę

nei po jų kada nors bus per kartų kartas.

³ Pirma jų ­ ryja ugnis,

o jiems iš paskos degina liepsna.

Priešais juos ­ kraštas tarsi Edeno sodas,

o už jų ­ apleisti tyrlaukiai,

ir niekas nuo jų nepabėgs.

⁴ Išvaizda jie panašūs į arklius

ir atšuoliuoja kaip karo žirgai.

⁵ Trinksėdami tarsi karo vežimai,

jie šokinėja po kalnų viršūnes,

spragsi kaip ugnies liepsna, rydama šiaudus,

išsirikiuoja mūšiui kaip galinga kariauna.

⁶ Prieš juos dreba tautos,

blykšta visų veidai.

⁷ Kaip galiūnai jie puola,

kaip kariai kopia per sienas.

Visi žygiuoja pirmyn savo keliu,

nenukrypdami nuo savo takų.

⁸ Vienas kito nestumdo,

kiekvienas laikosi savo kelio,

prasiveržia pro gynybą

ir lieka nesulaikyti.

⁹ Jie puola miestą,

kopia sienomis,

lipa į namus,

lenda pro langus kaip vagys.

¹⁰ Prieš juos dreba žemė,

virpa dangūs,

aptempsta saulė ir mėnulis,

žvaigždės sulaiko savo švytėjimą.

¹¹ VIEŠPATS pakelia balsą

savo kariuomenės priešakyje,

nes iš tikrųjų beribė jo stovykla!

Nesuskaitomi

vykdantys jo žodį.

Taip, VIEŠPATIES diena didi,

nepaprastai baisi

ir kas gali ją ištverti?

Raginimas atgailauti

¹² „Tačiau dabar, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

grįžkite pas mane visa savo širdimi,

pasninku, verksmu ir raudojimu;

¹³ persiplėškite širdis,

o ne drabužius.“

Grįžkite pas VIEŠPATĮ, savo Dievą,

nes jis maloningas ir gailestingas,

kantrus ir kupinas gerumo,

pasirengęs atleisti, o ne bausti.

¹⁴ Kas žino, ar jis vėl neatleis

ir nepaliks palaiminimo ­

javų atnašų ir liejamųjų aukų

VIEŠPAČIUI, jūsų Dievui?

¹⁵ Pūskite ragą Sione,

skelbkite pasninką,

sušaukite į iškilmę bendriją!

¹⁶ Sutelkite tautą,

paaiškinkite susirinkimui.

Sukvieskite senelius,

surinkite mažutėlius,

net žindomus kūdikius.

Jaunikis tepalieka savo kambarį,

o jaunoji ­ savo pavėsinę.

¹⁷ Tarp prieangio ir aukuro

teverkia kunigai, VIEŠPATIES tarnai.

Tesako: „Pasigailėk, VIEŠPATIE, savo tautos,

nepadaryk savo paveldo pajuoka,

priežodžiu tautoms.

Kodėl tautos turėtų sakyti:

‘Kurgi jų Dievas?’“

Paguodos žodžiai

¹⁸ VIEŠPATS karštai susirūpino savo kraštu

ir pasigailėjo savo tautos.

¹⁹ Atsakydamas savo tautai, VIEŠPATS tarė:

„Tikėkite manimi, atsiųsiu jums

grūdų, naujo vyno, aliejaus,

ir būsite sotūs.

Niekuomet nebedarysiu jūsų pajuoka tautoms.

²⁰ Kariauną iš šiaurės nutolinsiu nuo jūsų,

išvarysiu ją į išdegintą ir apleistą kraštą,

jos priekinius spiečius ­ į Rytų jūrą,

o užpakalinius spiečius ­ į Vakarų jūrą.

Nuo jos kils dvokas,

sklis puvėsių kvapas,

nes ji išdrįso išdidžiai elgtis!

²¹ Nebijok, žeme!

Linksminkis ir džiaukis,

nes VIEŠPATS padarė didelių dalykų!

²² Nebijokite, laukiniai gyvuliai,

nes žaliuoja tyrlaukių ganyklos,

medžiai neša vaisių,

figmedis ir vynmedis duoda derlių.

²³ Linksminkitės ir džiaukitės, Siono vaikai,

VIEŠPAČIU, savo Dievu,

nes jis davė jums ankstyvuosius lietus

kaip reikalauja teisumas,

išliejo žemyn jums gausų lietų ­

ankstyvuosius ir vėlyvuosius lietus kaip seniau.

²⁴ Klojimai bus pilni grūdų,

iš kubilų per kraštus liesis naujas vynas ir aliejus.

²⁵ Atlyginsiu jums už metus,

kuriuos suėdė skėriai ­

skraidantieji, šokinėjantieji, ryjantieji ­

ir skėrių vikšrai,

mano didžioji kariauna,

siųsta prieš jus.

²⁶ Jūs valgysite ir būsite sotūs,

šlovinsite vardą VIEŠPATIES, savo Dievo,

kuris taip nuostabiai pasielgė su jumis.

Mano tauta nebebus sugėdinta per amžius.

²⁷ Žinosite, kad aš esu Izraelyje;

aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas,

ir kito be manęs nėra.

Mano tauta nebebus sugėdinta per amžius.

¹ Paskui išliesiu savo Dvasią ant visos žmonijos;

jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus,

jūsų seneliai sapnuos sapnus,

o jūsų jaunuoliai turės regėjimų.

² Net ant vergų ­ vyrų ir moterų ­

tomis dienomis išliesiu savo Dvasią.

³ Parodysiu ženklus danguose ir žemėje ­ kraują, ugnį ir dūmų stulpus. ⁴ Saulė bus paversta tamsa, o mėnulis ­ krauju prieš ateinant didingajai ir baisiajai VIEŠPATIES dienai. ⁵ Tuomet, kas tik šauksis VIEŠPATIES vardo, tas bus išgelbėtas, nes Siono kalne ir Jeruzalėje bus likutis, kaip VIEŠPATS sakė. Tarp išlikusių bus VIEŠPATIES šaukiamieji.

¹ Iš tikrųjų tomis dienomis ir tuo metu, kai sugrąžinsiu Judo ir Jeruzalės belaisvius, ² surinksiu visas tautas, nuvesiu jas žemyn į Juozapato slėnį ir stosiu su jais į teismą dėl Izraelio, mano paveldo ir tautos, kurią jos išsklaidė tarp tautų. Jos pasidalijo tarpusavyje mano kraštą, ³ traukė burtus dėl mano tautos, mainė berniukus į kekšes, už vyną pardavinėjo mergaites girtauti.

⁴ Kas jūs esate man, Tyre ir Sidone, ir visos Filistijos sritys? Nejau jūs norite man atkeršyti už ką nors? Jei norite atkeršyti, aš greitai ir skubiai vėl sukrausiu jūsų darbus jums ant galvų. ⁵ Jūs pagrobėte mano sidabrą ir auksą, nusigabenote mano brangiuosius turtus į savo šventyklas. ⁶ Jūs pardavėte Judo ir Jeruzalės žmones graikams, kad nutolintumėte nuo jų krašto. ⁷ Tikėkite manimi, išjudinsiu juos, kad paliktų vietas, į kurias buvote juos pardavę, ir vėl sukrausiu jūsų darbus jums ant galvų. ⁸ Parduosiu jūsų sūnus ir dukteris Judo žmonėms į rankas, o jie parduos juos šebiečiams, tolimajai tautai, ­ taip sako VIEŠPATS.

⁹ Paskelbkite tai tautoms:

renkitės karui,

išjudinkite galiūnus!

Tesirenka visi kariai

ir težygiuoja!

¹⁰ Perkalkite savo arklus į kalavijus,

o geneklius ­ į ietis.

Net silpnuolis tesako: „Esu galiūnas!“

¹¹ Skubiai ateikite,

visos aplinkinės tautos,

susirinkite ten.

Atvesk žemyn savo galiūnus, VIEŠPATIE!

¹² Tepakyla tautos

ir teateina į Juozapato slėnį,

nes aš ten sėdėsiu

ir teisiu visas aplinkines tautas.

¹³ Paleiskite į darbą pjautuvą,

nes pjūtis prinokusi;

eikite ir trypkite,

nes vyno spaudykla pilna.

Kubilai liesis per kraštus,

nes jų nedorumas didelis.

¹⁴ Minių minios

Nuosprendžio slėnyje,

nes VIEŠPATIES diena jau arti

Nuosprendžio slėnyje!

¹⁵ Aptemsta saulė ir mėnulis,

žvaigždės sulaiko savo švytėjimą.

¹⁶ Iš Siono VIEŠPATS sugriaudžia,

iš Jeruzalės pakelia balsą,

ir dreba dangūs ir žemė.

Bet VIEŠPATS ­ savo tautos prieglauda,

izraelitų tvirtovė.

¹⁷ Tuomet žinosite, kad aš esu VIEŠPATS,

jūsų Dievas,

gyvenantis Sione, savo šventajame kalne.

Jeruzalė taps šventa,

ir svetimieji niekada daugiau per ją nebeis.

¹⁸ Tą dieną kalnai lašės saldžiu vynu,

kalvos sruvens pienu,

o visomis Judo upių vagomis tekės vanduo.

Šaltinis ištrykš iš VIEŠPATIES Namų

ir palaistys Šitimų slėnį.

¹⁹ Egiptas taps tyrlaukiais,

o Edomas virs apleista dykyne

dėl Judo žmonėms padaryto smurto,

praliejant nekaltą kraują visame jo krašte.

²⁰ Bet Judas bus gyvenamas per amžius,

o Jeruzalė ­ per kartų kartas.

²¹ Atkeršysiu už jų kraują,

nepagailėsiu kaltųjų,

nes VIEŠPATS gyvena Sione.“