BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 01 20 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Jeremijo knygaSkyrius: 8

 Jeremijo knyga
  
Jer 8

8 Kaip galite sakyti: ‘Mes išmintingi!

Mes turime VIEŠPATIES Įstatymą’?

Juk iš tikrųjų melaginga žinovo plunksna jie pavertė jį melu!

9 Išminčiai sugėdinti,

apstulbinti, įkliuvę į spąstus.

Štai jie atmetė VIEŠPATIES žodį;

iš kur gi jų išmintis?

10 Todėl jų žmonas atiduosiu kitiems,

o jų laukus ­ užkariautojams.

Juk jie visi, nuo mažiausio ligi didžiausio,

godžiai ieško sau naudos;

nuo pranašo ligi kunigo, visi jie veidmainiai.

11 Dukters, mano tautos, žaizdas jie tik apgydo,

kartodami: ‘Viskas gerai! Viskas gerai!’ ­

nors nėra gerai.

12 Turėtų gėdytis dėl savo bjauraus elgesio,

tačiau nesidrovi

ir nežino, ką reiškia parausti iš gėdos.

Todėl jie kris tarp žūvančių,

jie sukniubs, kai aš juos bausiu’“, ­ sako VIEŠPATS.

13 „Tikrai surengsiu jų pjūtį! ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­

Nebus vynuogių ant vynmedžio,

nei figų ant figmedžio,

net lapai bus nuvytę!

Visa, ką jiems buvau davęs, išnyko.“

14 Ko gi dar sėdime?

Susirinkime! Eime į įtvirtinintus miestus,

kad ten žūtume,

nes VIEŠPATS, mūsų Dievas, lėmė mums žūti.

Jis davė mums gerti nuodų,

nes mes nusidėjome VIEŠPAČIUI.

15 Laukėme taikos, bet nėra pagerėjimo,

laukėme pagalbos, bet vietoj jos ateina siaubas!

16 Nuo Dano girdėti, kaip prunkščia jo ristūnai;

nuo jo eržilų žvengimo dreba visas kraštas.

Jie atėjo ir nusiaubė visą kraštą,

miestus ir jų gyventojus.

17 Pasiųsiu prieš jus nuodingų gyvačių,

angių, kurių jokie kerai neveiks.

Jos gels jus mirtinai!“ ­ tai VIEŠPATIES žodis.

Sielvartas dėl tautos

18 Mano liūdesys nepagydomas,

mano širdis pasiligojusi.

19 Štai vargšės dukters, mano tautos, šauksmas

aidi skersai išilgai kraštą:

„Nejau VIEŠPATIES nėra Sione?

Argi nebėra ten jo karaliaus?

Kodėl jie skaudina mane savo stabais,

savo beverčiais svetimais dievais?

20 Pjūtis jau praėjo,

vasara pasibaigė,

bet mes tebesame neišgelbėti!“

21 Dukters, mano tautos, žaizdos sukrėtė mane;

aš baisiai nusiminęs, siaubas apėmė mane.

22 Ar nėra balzamo Gileade,

ar nėra ten gydytojo?

Kodėl neužgyja dukters, mano tautos, žaizda?

23 O, kad mano galva būtų vandenys,

mano akys ­ ašarų šaltinis!

Dieną naktį raudočiau

dėl dukters, mano tautos, užmuštųjų.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 8

Jeremijo knygaSkyrius: 9

 Jeremijo knyga
  
Jer 9

1 O, kad galėčiau rasti dykumoje pakelės pastogę!

Tada palikčiau savo tautą,

galėčiau atsitraukti nuo jų.

Visi jie ­ svetimautojai,

sukčių minia.

2 „Liežuvis ­ jų ginklas, įtemptas lankas;

melas, o ne tiesa, viešpatauja krašte.

Nuo vienos nuodėmės jie skuba prie kitos,

bet manęs nepažįsta, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­

3 Būkite budrūs kiekvienas su savo kaimynu,

nepasitikėkite nė vienu broliu!

Kiekvienas brolis gudrauja kaip Jokūbas, kiekvienas kaimynas skleidžia šmeižtus.

4 Visi apgaudinėja vienas kitą

ir nesako tiesos.

Savo liežuviais jie įgudo meluoti,

elgiasi nedorai, nebegali gailėtis.

5 Smurtas ant smurto, apgaulė ant apgaulės;

manęs pripažinti jie nenori“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

6 „Todėl, ­ taip kalba Galybių VIEŠPATS, ­

valysiu juos ir bandysiu;

ką kita man daryti su dukters, mano tautos, nedorumu?

7 Jų liežuvis ­ mirtina strėlė,

apgaulios jų lūpos, apgauli ir kalba.

Lūpomis jie kalba su artimu draugiškai,

bet širdyje rengia jam pasalas!

8 Kaip už tai jų nebausti? ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­

Kaip tokiai tautai nekeršyti?“

9 Dėl kalnų aš imu verkti ir vaitoti,

dėl ganyklų tyruose pradedu raudoti,

nes jie nusiaubti;

niekas į juos nebekelia kojos,

nebegirdėti kaimenių bliovimo.

Ir padangių paukščiai, ir žvėrys pabėgo ir dingo.

10 „Jeruzalę paversiu griuvėsių krūva,

šakalų landyne,

Judo miestus ­ baisiu tyrlaukiu,

kur niekas negyvena.“

11 Kuris yra toks išmintingas, kad visa tai suprastų? Tegu paaiškina tas, kuriam paties VIEŠPATIES lūpos kalbėjo:

„Kodėl nuniokotas kraštas,

išdegintas kaip dykuma,

per kurią niekas nebekeliauja?“

12 VIEŠPATS sako: „Todėl, kad jie atmetė mano Įstatymą, kurį jiems daviau, neklausė mano balso ir nesielgė pagal jį, 13 bet verčiau elgėsi pagal savo atkaklią širdį ir sekė Baalus, kaip jų tėvai buvo juos išmokę. 14 Todėl, ­ taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, ­ štai maitinsiu dabar šią tautą kiečiais ir girdysiu nuodingu gėralu. 15 Išsklaidysiu juos tarp tautų, kurių nei jie, nei jų tėvai nežinojo, ir siųsiu jiems kalaviją, kad juos visiškai sunaikintų.“

16 Taip kalba Galybių VIEŠPATS:

„Nagi! Pašaukite raudotojas, kad ateitų.

Kvieskite pačias geriausias.

17 Teskuba ateiti ir pradėti raudą dėl mūsų,

kad mūsų akys plūstų ašaromis,

nuo blakstienų sruventų kaip vanduo.

18 Iš Siono girdėti rauda:

‘Kaip baisiai mes nuniokoti!

Kokia mums gėda!

Palikome kraštą, nes nugriautos mūsų sodybos!’

19 Klausykitės, moterys, VIEŠPATIES žodžio,

teišgirsta jūsų ausys jo lūpų žodį!

Pamokykite savo dukteris aimanuoti,

tepamoko viena kitą tos raudos.

20 Mirtis įlipo pro mūsų langus,

įsilaužė į mūsų pilis.

Ji nušluoja nuo gatvių vaikus,

nuo miesto aikščių jaunuolius.

21 Sakyk: ‘Tai VIEŠPATIES žodis.

Užmuštųjų lavonai guli kaip mėšlas dirvoje,

tarsi pėdai, kurių nėra kam surinkti paskui pjovėją.’“

Tikroji šlovė

22 Taip kalba VIEŠPATS:

„Išminčius tenesididžiuoja savo išmintimi,

nei stipruolis tenesigiria savo stiprumu,

nei turtuolis tenesipuikauja savo turtais.

23 Bet jei kas didžiuotųsi, tesididžiuoja,

kad turi išminties pažinti mane,

pripažinti, kad aš esu VIEŠPATS,

kuris myli ištikimai,

vykdo teisingumą ir teisumą žemėje.

Tokiais žmonėmis aš mėgaujuosi“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

24 „Žiūrėkite! Ateis dienos, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kai aš pašauksiu atsiskaityti visus apipjaustytuosius tik kūnu: 25 Egiptą, Judą, Edomą ir Amoną, Moabą ir dykumos gyventojus, skutančius smilkinius. Juk visos tautos ­ neapipjaustytos, bet visi Izraelio namai turi neapipjaustytą širdį.“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 9