¹⁶ Taip kalba VIEŠPATS:

„Stokitės ant kryžkelių ir pasižvalgykite!

Pasiklauskite senovės takų,

kur yra gerasis kelias!

Eikite juo ir rasite ramybę.

Bet jie atsakė: ‘Mes neisime juo!’

¹⁷ Daviau jums ir sargybinių:

‘Paklausykite rago garso!’

Bet jie atsakė: ‘Neklausysime!’

¹⁸ Todėl išgirskite, tautos,

ir žinok, bendrija, kas jų laukia!

¹⁹ Girdėk, žeme!

Šiai tautai štai siunčiu nelaimę,

jų pačių piktų pinklių vaisių,

nes jie neklausė mano žodžių,

atmetė mano Įstatymą.

²⁰ Kam gi man smilkalai iš Šebos

ir kvapieji meldai iš tolimo krašto?

Man ne prie širdies jūsų deginamosios aukos,

nemalonios man jūsų atnašos.

²¹ Todėl, ­ taip kalba VIEŠPATS, ­

padėsiu štai kliūčių ant šios tautos kelio,

kad ji ant jų sukluptų.

Tėvai ir vaikai,

kaimynai ir bičiuliai drauge pražus.“

²² Taip kalba VIEŠPATS:

„Štai atžygiuoja tauta iš šiaurės krašto,

didelė tauta, pažadinta nuo žemės pakraščių.

²³ Ginkluoti lankais ir ietimis,

žiaurūs ir negailestingi; jų ūžesys ­ tarsi jūros šniokštimas.

Raiti ant žirgų, išsirikiavę mūšiui,

prieš tave, dukterie Sione!“

²⁴ „Išgirdome pranešimą apie juos

ir nuleidome rankas,

pagavo mus baimė

ir kančios kaip gimdyves.

²⁵ Neik iš namų į laukus,

nesileisk į kelionę vieškeliu,

nes priešo kalavijas ­ siaubas visur!

²⁶ Ak, dukterie, mano tauta, vilkis ašutinę,

voliokis pelenuose,

gedėk kaip vienturčio sūnaus,

liek gailias ašaras,

nes staiga mus užklumpa žudikas.

²⁷ Vertintoju savo tautoje paskyriau tave,

valytoju,

kad ištirtum ir vertintum jų elgesį.

²⁸ Jie ­ varis ir geležis;

visi jie ­ užkietėję maištininkai,

šmeižtų nešiotojai ­ elgiasi nedorai.

²⁹ Dumplės šniokščia,

šviną suryja ugnis.

Veltui valytojas valė;

nedorieji nebuvo atskirti.

³⁰ „Atmestuoju sidabru“ jie bus vadinami,

nes VIEŠPATS juos atmetė.“

¹ Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Atsistok VIEŠPATIES Namų vartuose ir ten paskelbk šį žodį: ‘Visi judėjai, kurie einate pro vartus pagarbinti VIEŠPATIES, išgirskite VIEŠPATIES žodį!’“ ³ Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Taisykite savo kelius ir darbus, kad galėčiau būti su jumis šioje vietoje. ⁴ Nepasitikėkite nepagrįsta viltimi, ⁵ sakydami: ‘Tai VIEŠPATIES Šventykla! Tai VIEŠPATIES Šventykla!’ Tik tuomet, jei jūs visiškai pakeisite savo kelius ir darbus, jei vykdysite teisingumą tarp žmonių, ⁶ jei neskriausite svetimšalio, našlaičio ir našlės, jei nepraliesite nekalto kraujo šioje vietoje ir nedarysite sau žalos, sekdami paskui svetimus dievus, ⁷ aš būsiu su jumis šioje vietoje ­ krašte, kurį senovėje amžinai atidaviau tavo tėvams.

⁸ Štai jūs pasitikite nepagrįsta viltimi ­ beverčiu melu! Iš to turėsite tik žalos! ⁹ Kaip? Jūs vagiate ir žudote, svetimaujate ir kreivai prisiekiate, aukojate Baalui atnašas ir sekate paskui kitus dievus, kurių net nepažįstate, ¹⁰ o paskui ateinate pas mane į šiuos Namus, kurie vadinasi mano vardu, ir sakote: ‘Mes apsaugoti! Galime vėl daryti visus nedorus darbus!’ ¹¹ Argi tie Namai, kurie vadinasi mano vardu, netapo jūsų akyse plėšikų lindyne? Žiūrėkite, juk ir aš matau, kas darosi! ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ ¹² Taip! Nueikite, jei norite, į Šiloją, kurį buvau padaręs savo vardo vieta pradžioje. Pasižiūrėkite, ką aš padariau jam už nedorus darbus, kurių pridarė mano tauta Izraelis. ¹³ Ir dabar, kadangi jūs padarėte visas šias nuodėmes, ­ tai Galybių VIEŠPATIES žodis, ­ kadangi neklausėte, nors ir kalbėjau jums taip primygtinai, kadangi neatsiliepėte, nors ir šaukiau jus, ¹⁴ su šiais Namais, vadinamais mano vardu, o jais jūs pasitikite, ir su vieta, kurią daviau jums ir jūsų tėvams, pasielgsiu taip, kaip su Šiloju. ¹⁵ Atstumsiu jus nuo savęs, kaip atstūmiau visus jūsų giminaičius, visus Efraimo palikuonis.

Tauta neklauso

¹⁶ O tu nesimelsk už šitą tautą, neužtark jų maldavimu! Neįtikinėk manęs, nes aš tavęs neišklausysiu. ¹⁷ Argi nematai, ką jie daro Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse? ¹⁸ Vaikai rankioja malkas, tėvai kuria ugnį, o motinos minko tešlą paplotėliams Dangaus karalienei. Mane įskaudinti norėdami, jie aukoja liejamąsias atnašas svetimiems dievams. ¹⁹ Argi mane jie įskaudina? ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ Ne! Argi ne save pačius, savo pačių gėdai? ²⁰ Tikrai taip kalba Viešpats DIEVAS: mano liepsnojantis pyktis išsilies ant šitos vietos, ant žmonių ir ant gyvulių, ant lauko medžių ir ant dirvų derliaus. Jis degins, ir nebus kam jį užgesinti“.

²¹ Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Dėkite savo deginamąsias aukas ant skerstinių atnašų ir valgykite paaukotą mėsą! ²² Kalbėdamas jūsų tėvams tą dieną, kai išvedžiau juos iš Egipto žemės, nieko jiems neįsakiau dėl deginamųjų ar skerstinių aukų. ²³ Bet daviau jiems vieną įsakymą: ‘Klausykite mano balso! Tada aš būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta. Eikite visur tik tuo keliu, kuriuo jums įsakau, idant jums sektųsi.’

²⁴ Bet jie nei paklausė, nei paisė. Jie sekė paskui savo pačių užmačias, savo nedorų širdžių užsispyrimą, atsukdami man nugarą, o ne veidą. ²⁵ Nuo tos dienos, kai jūsų tėvai išėjo iš Egipto žemės, ligi šiandien primygtinai vis siunčiau ir siunčiau jums savo tarnus pranašus. ²⁶ Tačiau manęs jie nepaklausė ir nepaisė, darėsi dar atkaklesni kietasprandžiai ir elgėsi dar pikčiau negu jų tėvai.

²⁷ Nors ir sakysi jiems visus šiuos dalykus, jie tavęs neklausys, nors juos ir šauksi, jie neatsilieps. ²⁸ Todėl pasakyk jiems: ‘Štai tauta, kuri neklausė VIEŠPATIES, savo Dievo, balso ir nesileido jo mokoma. Ištikimybė mirusi, net pats žodis dingęs nuo jų lūpų.’

Žudynių slėnis

²⁹ Nusikirpk nazyro plaukus ir mesk juos šalin!

Kalvose užtrauk liūdną raudą!

Juk VIEŠPATS atmetė ir paliko kartą,

sukėlusią jo pyktį.

³⁰ Judėjai padarė nedorybę mano akyse, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ Jie suteršė Namus, kurie vadinami mano vardu, statydami juose savo šlykščius stabus. ³¹ Ben Hinomo slėnyje jie pasistatė tofetą ­ aukurą deginti savo sūnums ir dukterims kaip aukai. To aš niekuomet neįsakiau, tai man niekuomet neatėjo į galvą. ³² Todėl, tikėkite manimi, ­ tai VIEŠPATIES žodis,­ ateis dienos, kai bebus minimas ne tofetas ir Ben Hinomo slėnis, o Žudynių slėnis. Tofete bus kapinės, nes kitur nebebus vietos laidoti. ³³ Tada šios tautos žuvusiųjų lavonai bus mitalas padangių paukščiams ir laukų žvėrims; nebus kam jų nuvaikyti. ³⁴ Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse aš nutildysiu džiaugsmo ir iškilmių garsus, jaunikio balsą ir nuotakos balsą, nes visas kraštas taps tyrlaukiais.

¹ Tuo metu, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ Judo karalių, didžiūnų, kunigų, pranašų ir Jeruzalės gyventojų kaulai bus iškasti iš kapų ² ir išbarstyti ant žemės prieš saulę, mėnulį, visas dangaus Galybes, kurias jie mylėjo, tarnavo ir sekė, į kurias kreipėsi ir kurias garbino, puldami kniūbsti ant žemės. Jie nebus surinkti ir palaidoti, bet gulės kaip mėšlas dirvoms tręšti. ³ Visi, kurie išliko iš tos nedoros šeimos, kad ir kur juos ištremčiau, labiau norės mirti, negu gyventi, ­ tai Galybių VIEŠPATIES žodis.

Nusikaltimas ir bausmė

⁴ Pasakyk jiems: ‘Taip kalba VIEŠPATS.

Kai žmonės pargriūva, argi jie nesikelia?

Kai žmonės paklysta, argi negrįžta atgal?

⁵ Tad kodėl ši tauta ­ Jeruzalė ­ amžinai neklusni?

Kodėl jie laikosi apgaulingų stabų

ir atsisako sugrįžti?

⁶ Klausiausi atidžiai ir neišgirdau

nė vieno tiesos žodžio.

Niekas neapgaili savo nedorumo,

nesako: ‘Ką aš padariau!’

Visi puola į priekį savo neklusniuoju keliu

tarsi ristūnai, besiveržiantys į mūšį.

⁷ Net gandras padangėse žino, kada keliauti,

burkuolis, kregždė ir gervė nujaučia laiką,

kada sugrįžti,

bet mano tauta nežino

VIEŠPATIES teisingumo!