BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 01 26 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Jeremijo knygaSkyrius: 48

 Jeremijo knyga
  
 Pranašavimas Moabui
  
Jer 48

1 Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie Moabą:

„Vargas Nebojui, nes jis nuniokotas!

Kirjataimai sugėdinti ir paimti,

jų tvirtovė sugėdinta ir sunaikinta,

2 žuvo Moabo gyrius!

Hešbone jie susimokė prieš jį:

‘Ateikite! Padarykime jam galą, kad nebebūtų tauta!’

Ir tu, Madmene, ir tu būsi nutildytas;

kalavijas sėlins tau iš paskos.

3 Klausykitės! Klyksmas iš Horonaimų:

‘Niokojimas ir baisus sunaikinimas!’ ­

4 ‘Moabas sunaikintas!’ ­

klykia jo mažieji.

5 Jie kopia į Luhito kalvą,

be perstojo graudžiai verkdami,

nes girdėjo sunaikinimo klyksmą

nuo Horonaimų atšlaičių:

6 ‘Bėkite! Gelbėkite savo gyvybę!

Dykumoje būkite kaip laukinis asilas!’

7 Kadangi pasitikėjai savo laimėjimais ir turtais,

tikrai ir tu būsi užimtas.

Kemošas išeis į nelaisvę

drauge su savo kunigais ir didžiūnais.

8 Niokotojas užpuls kiekvieną miestą.

Nė vienas miestas neišsigelbės.

Slėnis bus sunaikintas,

Lyguma nuniokota taip, kaip sakė VIEŠPATS.

9 Parūpinkite druskos Moabui,

nes jis tikrai kris.

Jo miestai taps griuvėsiais,

nebebus juose gyventojų.“

10 Tebūna prakeiktas, kas nerangiai vykdo VIEŠPATIES darbą! Tebūna prakeiktas, kas sulaiko savo kalaviją nuo kraujo!

11 Nuo jaunystės Moabas buvo saugus,

įsikūręs savo užuovėjoje.

Niekada nebuvo perpiltas iš indo į indą,

niekada nėjo į tremtį.

Todėl išlaikė savo skonį,

ir jo kvapas nepakito.

12 „Todėl, tikėkite manimi, ateina dienos, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kai atsiųsiu pas jį pilstytojus, kad jį perpiltų, ištuštintų jo indus ir sudaužytų jo ąsočius. 13 Tuomet Moabas gėdysis Kemošo, kaip Izraelio namai gėdijosi Betelio, kuriuo pasitikėjo.

14 Kaip galite sakyti: ‘Mes esame galiūnai,

narsuoliai mūšyje’?

15 Moabas nuniokotas, jo miestai paimti,

jo rinktiniai jauni vyrai krito žudynėse, ­

tai žodis Karaliaus, kurio vardas ­ Galybių VIEŠPATS! ­

16 Moabo nelaimė jau čia pat,

jo pražūtis atskuba risčia.

17 Apraudokite jį, visi jo kaimynai,

visi, kurie žinote jo vardą!

Sakykite: ‘Oi, kaip sulaužytas galingasis skeptras,

garbingoji lazda!’

18 „Lipk žemyn iš garbės sosto, dukterie Dibone,

ir sėskis asloje!

Moabo niokotojas atžygiavo prieš tave,

sunaikino tavo tvirtoves.

19 Stokis prie kelio ir stebėk,

Aroero dukterie!

Klausk bėglį vyrą ir ištrūkusią moterį,

sakydama: ‘Kas atsitiko?’

20 Moabas pažemintas, netgi sutriuškintas.

Klyk ir šauk!

Praneškite Arnonui,

kad Moabas nuniokotas!“

21 Teismas atėjo į Lygumos kraštą ­ į Holoną, Jahacą, Mefaatą, 22 Diboną, Nebą ir Bet Diblataimus, 23 Kirjataimus, Bet Gamulą ir Bet Meoną, 24 Kerijotus ir Bocrą, į visus Moabo miestus, tolimus ir artimus.

25 „Moabo ragas nulaužtas,

jo ranka sutriuškinta“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

26 Nugirdykite jį, nes jis didžiavosi prieš VIEŠPATĮ! Tesivolioja Moabas savo vėmaluose, tetampa ir jis pajuokos daiktu! 27 Izraelis buvo tau pajuokos daiktas, nors ir nebuvo pagautas su vagimis; kada tik kalbėjai apie jį, purtei savo galvą!

28 Palikite miestus, apsigyvenkite tarp uolų,

Moabo gyventojai!

Būkite kaip balandžiai, kraunantys lizdą

ant gilaus tarpeklio sienų.

29 Girdėjome apie Moabo išdidumą ­

jis labai išdidus, ­

girdėjome apie jo puikybę,

įžūlų išdidumą, širdies pasipūtimą.

30 „Aš pats pažįstu, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ jo įžūlumą:

meluoja jis pagyromis, meluoja ir darbais.

31 Todėl raudu Moabo,

dėl Moabo aimanuoju,

Kir Hereso vyrų liūdžiu.

32 Verkiu tavęs, Sibmos vynuogyne,

daugiau negu Jazero!

Tavo atžalos nusidriekė anapus jūros,

nusiraizgė iki pat Jazero.

Tavo vasaros pjūtį ir vynuogių rinkimą

užpuolė niokotojas.

33 Džiaugsmas ir džiūgavimas pradingo

iš Moabo krašto vaisingų sodų.

Sustabdžiau vyną iš vyno spaustuvų,

nėra kam linksmai dainuojant traiškyti vynuogių,

nutilo vynuogių rinkimo džiaugsmas.“

34 Nuo Hešbono ir Elealės iki pat Jahaco sklinda riksmai. Klyksmai aidi nuo Coaro iki Horonaimų ir Eglat Šelišijos. Net Nimrimų vandenys virsta tyrais. 35 „Padarysiu Moabe galą, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ tiems, kurie atnašauja aukas aukštumų alkuose ar degina smilkalus savo dievams.“

36 Todėl mano širdis kaip fleita rauda Moabo, mano širdis kaip fleita rauda Kir Hereso žmonių, nes dingo jų susikrautieji turtai. 37 Taip! Kiekviena galva nuskusta ir kiekviena barzda nukirpta; ant kiekvienos rankos įsipjautos žaizdos, ant kiekvieno juosmens ašutinė. 38 „Ant kiekvieno stogo Moabe ir visose jo aikštėse vien aimanos. Sudaužiau Moabą kaip indą, kurio niekas nebenori“, ­ tai VIEŠPATIES žodis. 39 O, kaip jis sutriuškintas! Kaip jie aimanuoja! Kaip Moabas iš gėdos palenkė sprandą! Moabas tapo pajuoka ir siaubo reginiu visiems savo kaimynams! 40 Taip! Juk taip kalba VIEŠPATS:

„Žiūrėk! Jis puls žemyn kaip erelis,

išskleidęs sparnus prieš Moabą.

41 Miestai bus paimti, tvirtovės nugalėtos.

Tą dieną Moabo galiūnų drąsa bus

kaip drąsa moters gimdymo skausmuose.

42 Moabas bus sunaikintas; neišliks tauta,

nes ji didžiavosi prieš VIEŠPATĮ.

43 Siaubas, duobė ir spąstai užklupo jus,

Moabo gyventojai! ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­

44 Kas paspruks nuo klaiko, tas įpuls duobėn,

kas išlips iš duobės, tas pateks į spąstus.

Taip! Visa tai padarysiu Moabui jų bausmės metais“, ­

tai VIEŠPATIES žodis.

45 Hešbono paunksnėje nuilsę bėgliai trumpai stabtelėjo.

Ugnis veržėsi iš Hebrono,

liepsna ­ iš Sihono namų.

Ji surijo Moabo kaktą,

triukšmadarių galvą.

46 Vargas tau, Moabe!

Pražuvai, Kemošo tauta!

Tavo sūnūs išvedami tremtin,

tavo dukterys ­ į nelaisvę.

47 „Tačiau dienų pabaigoje aš sugrąžinsiu Moabo tremtinius“, ­ tai VIEŠPATIES žodis. Kol kas toks teismas Moabui.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 48

Jeremijo knygaSkyrius: 49

 Jeremijo knyga
  
 Pranašavimas Amonui
  
Jer 49

1 Apie Amoną. Taip kalba VIEŠPATS:

„Argi neturi sūnų Izraelis?

Nejau jam nėra įpėdinio?

Kodėl gi Milkomas atėmė paveldą iš Gado,

ir jo tauta apsigyveno Gado miestuose?

2 Todėl, tikėk manimi, ateina dienos, ­

tai VIEŠPATIES žodis, ­

kai aš paskelbsiu karo šūkį

prieš Amono Rabatą.

Ji taps griuvėsių krūva,

jos kaimai bus naikinami ugnimi.

Izraelis paveldės tuos,

kurie buvo atėmę iš jo paveldą, ­

sako VIEŠPATS. ­

3 Klyk, Hešbone, nes Ajas buvo sunaikintas!

Šaukite, Rabatos dukterys,

apsijuoskite ašutine, raudokite,

čaižykite save rimbais,

nes Milkomas išeina į tremtį

drauge su savo kunigais ir didžiūnais!

4 Kam didžiuojiesi savo galybe?

Gęsta tavo galybė, maištingoji dukterie!

Tu pasitikėjai savo turtais, sakydama:

‘Kas išdrįs žygiuoti prieš mane?’

5 Tikėk manimi, atvesiu prieš tave siaubą

iš visų pusių, ­ tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis, ­

būsite išblaškyti, kiekvienas sau,

ir nebus kam suburti pabėgėlių.

6 Bet vėliau aš sugrąžinsiu Amono tremtinius“, ­

tai VIEŠPATIES žodis.

Pranašavimas Edomui

7 Apie Edomą.

Taip kalba Galybių VIEŠPATS:

„Argi nebėra išminties Temane,

nejau protingieji nebeturi ką patarti,

nejau išseko jų išmintis?

8 Bėkite, traukitės atgal, slėpkitės giliai olose,

Dedano gyventojai!

Atsiųsiu jam Ezavo pražūtį,

kai ateisiu jo nubausti.

9 Jei vynuogių rinkėjai ateitų pas tave,

tai argi nepaliktų jie išrankų?

Jei vagys ateitų nakčia,

tai net ir jie vogtų tik tiek, kiek norėtų!

10 Bet aš, aš pats apnuoginau Ezavą,

atidengiau jo slaptuosius guolius;

nebėra kur jam slėptis.

Išnaikinti ir jo palikuonys, ir giminės,

ir kaimynai; jo nebėra!

11 Palik savo našlaičius, aš juos išlaikysiu;

tavo našlės tepasitiki manimi.“

12 Taip kalba VIEŠPATS: „Net tie, kurie nenusipelnė gerti taurę, turės ją išgerti! Nejau tu liksi nenubaustas? Nenubaustas tu neliksi, turi ją gerti! 13 Dargi pats savimi prisiekiau, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ Bocra taps siaubo reginiu ir pajuokos daiktu, ty´rais, keiksmažodžiu, o visi jos miestai ­ amžinais griuvėsiais.“

14 Gavau žinią iš VIEŠPATIES,

pasiuntinys buvo pasiųstas tautoms:

„Rinkitės! Žygiuokite prieš šią tautą!

Stokite į mūšį!

15 Ak, tikėk manimi, padarysiu tave mažiausią tarp tautų,

paniekintą tarp žmonių!

16 Siaubas, kurį sukėlei,

ir tavo įžūli širdis apgavo tave,

tave, gyvenančią Uolos plyšiuose,

įsikibusią į kalno viršūnę.

Nors kaip erelis aukštai sau lizdą krauni,

nulaipinsiu tave žemyn“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

17 Edomas taps siaubo reginiu. Kiekvienas praeivis, matydamas visas jo žaizdas, baisėsis ir neteks žado. 18 „Kaip po Sodomos ir Gomoros bei jų kaimyninių miestų sunaikinimo, ­ sako VIEŠPATS, ­ nebebus ten jokio gyventojo. Joks žmogus nebesikurs ten gyventi!

19 Žiūrėk! Kaip liūtas, kuris ateina

iš tankmės palei Jordaną į saugią ganyklą,

aš staiga juos iš ten išvaikysiu

ir pavesiu ją savo išrinktajam!

Juk kas man prilygs?

Kas patrauks mane į teismą?

Koks ganytojas galėtų prieš mane atsilaikyti?“

20 Todėl klausykitės apie VIEŠPATIES užmojį,

kaip jis užsimojo prieš Edomą,

ką nusprendė dėl Temano gyventojų:

„Ak, tikrai jie išvarys net kaimenės mažylius,

net jų pačių avidė apstulbs dėl jų likimo!“

21 Nuo jų kritimo trenksmo drebės žemė,

ir jų klyksmo aidas bus girdėti prie Nendrių jūros.

22 Tikėk manimi! Kaip erelis jis pakils

ir šaus žemyn, išskleidęs sparnus virš Bocros.

Tą dieną Edomo galiūnų drąsa bus

kaip drąsa moters gimdymo skausmuose.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 49