BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 01 20 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Jeremijo knygaSkyrius: 19

 Jeremijo knyga
  
 Sudaužytas ąsotis
  
Jer 19

1 Taip kalba VIEŠPATS: „Eik, nusipirk iš puodžiaus molio ąsotį ir, pasiėmęs keletą tautos seniūnų bei keletą vyresnių kunigų, 2 nueik į Ben Hinomo slėnį prie pat Šukių vartų. Ten paskelbk žodžius, kuriuos tau sakau. 3 Sakyk: ‘Klausykitės VIEŠPATIES žodžio, Judo karaliai ir Jeruzalės gyventojai! Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Štai pasiųsiu šiai vietai tokią nelaimę, jog kiekvienam, kas apie ją išgirs, ims spengti ausyse. 4 Tai įvyks dėl to, kad jie mane paliko, šią vietą padarė man svetimą, degindami joje smilkalus kitiems dievams, kurių nei jie, nei jų tėvai nepažinojo. O Judo karaliai šią vietą pripildė nekaltųjų kraujo. 5 Jie pastatė Baalui aukurus, kad galėtų deginti savo sūnus ugnyje kaip deginamąsias aukas Baalui. Tokios aukos aš niekuomet neįsakiau, niekuomet apie ją nekalbėjau, niekuomet jos nė mintyje neturėjau. 6 Todėl ateis dienos, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kai ši vieta nebebus vadinama Tofetu ar Ben Hinomo slėniu, bet Žudynių slėniu. 7 Šioje vietoje sutrupinsiu Judo ir Jeruzalės užmačias, padarysiu, kad jie kris nuo kalavijo, kovodami su savo priešais, kris nuo rankos žmonių, norinčių jų gyvybės. Jų lavonus atiduosiu kaip mitalą padangių paukščiams ir laukų žvėrims. 8 Šį miestą padarysiu siaubo ir paniekos vieta; kiekvienas praeivis baisėsis ir švilps, regėdamas jį ištikusias nelaimes. 9 Priversiu juos maitintis jų sūnų ir dukterų kūnais. Taip! Jie maitinsis ir vieni kitų kūnais, verčiami nuožmios apgulos, kuria uždarys juos mieste priešai ir visi kiti, norintys juos sunaikinti.’

10 Tuomet sudaužyk ąsotį akivaizdoje vyrų, atėjusių su tavimi, 11 ir sakyk jiems: ‘Taip kalba Galybių VIEŠPATS. Šią tautą ir šį miestą aš sutrupinsiu, kaip puodžius sutrupina indą, jog nebeįmanoma vėl jo sulipdyti. Mirusieji bus laidojami Tofete, nes kitur vietos kapams nebebus. 12 Taip pasielgsiu su šita vieta ir su jos gyventojais; padarysiu šį miestą kaip Tofetą, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ 13 Namai Jeruzalėje ir Judo karalių rūmai, visi namai, ant kurių stogų žmonės degino smilkalus visoms dangaus skliauto Galybėms ir aukojo liejamąsias atnašas kitiems dievams, bus suteršti kaip Tofeto vieta.’“ 14 Sugrįžęs iš Tofeto, kur VIEŠPATS buvo jį pasiuntęs pranašauti, Jeremijas nuėjo ir atsistojo Dievo Namų kieme ir kreipėsi į visą tautą: 15 „Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Tikrai atsiųsiu šiam miestui visas nelaimes, kuriomis jam grasinau, nes jis atstatė savo kietą sprandą ir nenorėjo manęs klausyti.’“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 19

Jeremijo knygaSkyrius: 20

 Jeremijo knyga
  
Jer 20

1 Jeremiją, pranašaujantį šiuos dalykus, išgirdo kunigas Pašhūras, Imero sūnus ir VIEŠPATIES Namų vyriausiasis prievaizdas. 2 Pašhūras nuplakdino Jeremiją ir įrakino į trinką, stovėjusią prie Aukštutinių Benjamino vartų VIEŠPATIES Namuose. 3 Kitą rytą Pašhūras paleido Jeremiją iš trinkos. Jeremijas tarė jam: „VIEŠPATS vadina tave ne Pašhūru, o Magor Misabibu!“ 4 Taip kalba VIEŠPATS: „Tikėk manimi, atiduosiu tave siaubui, tave ir visus tavo artimuosius. Savo akimis matysi juos krintant nuo jų priešų kalavijo. O visą Judo kraštą atiduosiu Babilono karaliui į rankas; jis ištrems juos į Babiloną arba išžudys kalaviju. 5 Ir visus šio miesto turtus, visa, ką savo triūsu jis įgijo ir brangina, visus Judo karalių iždus atiduosiu jų priešams, kad išplėštų, pasigrobtų ir neštųsi į Babiloną. 6 Pašhūrai, tu ir visi tavo namiškiai eisite į tremtį! Keliausi į Babiloną, ten ir mirsi, ten būsi palaidotas tu ir visi tavo artimieji, nes pranašavai jiems melagingai.“

Jeremijo skundas

7 Tu mane suvedžiojai, VIEŠPATIE,

ir aš leidausi suvedžiojamas.

Tu buvai stipresnis už mane

ir nugalėjai.

Aš nuolat traukiamas per dantį,

kiekvienas šaiposi iš manęs.

8 Kalbėdamas, turiu rėkti,

turiu šaukti: „Smurtas ir skriauda!“

VIEŠPATIES žodis man atnešė

nuolatinę užgaulę ir pajuoką.

9 Bet kai sakau: „Užmiršiu jį!

Jo vardu daugiau nebekalbėsiu!“ ­

Jis būna kaip ugnis,

įsiliepsnojusi mano širdyje,

užsklęsta mano kūne.

Visomis jėgomis stengiuosi jį nuslopinti,

bet nepajėgiu.

10 Girdžiu minioje šnabždant: „Siaubas visur!

Įskųskite jį! Įskųskime jį!“

Juk visi mano bičiuliai laukia,

kad padaryčiau klaidingą žingsnį:

„Galbūt jis įsipainios į pinkles;

tada jis bus mūsų rankose

ir galėsime jam atsikeršyti!“

11 Bet VIEŠPATS su manimi tarsi galingas gynėjas,

todėl mano persekiotojai suklups ir nenugalės.

Baisi gėda juos lydės, nes jiems negali pasisekti!

Vien amžiną, neužmirštamą negarbę jie užsitraukė.

12 Galybių VIEŠPATIE, tu ištiri teisųjį,

tu permatai jausmus ir širdį;

leisk man matyti, kaip jiems keršysi,

nes tau patikėjau savo reikalą.

13 Giedokite VIEŠPAČIUI,

šlovinkite VIEŠPATĮ,

nes jis išgelbėjo vargšo gyvybę

iš nedorėlių rankų!

14 Tebūna prakeikta diena,

kurią aš gimiau!

Diena, kurią motina mane pagimdė,

tenebūna palaiminta!

15 Tebūna prakeiktas žmogus,

kuris pranešė mano tėvui žinią:

„Berniukas tau gimė! Tu turi sūnų!“ ­

jį didžiai pradžiugindamas.

16 Tebūna tas žmogus kaip miestai,

kuriuos išgriovė VIEŠPATS be pasigailėjimo!

Tegirdi jis karo šauksmus rytą

ir mūšio balsus vidudienį

17 dėl to, kad nenužudė manęs įsčiose.

Mano motina būtų buvusi mano kapas,

jos įsčios būtų likusios amžinai nėščios.

18 Kam gi išėjau iš įsčių?

Pamatyti vien vargą ir skausmą,

baigti savo dienas gėdingai?

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 20

Jeremijo knygaSkyrius: 21

 Jeremijo knyga
  
 Zedekijo ir Jeruzalės likimas
  
Jer 21

1 Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis, kai karalius Zedekijas atsiuntė pas jį Malkijos sūnų Pašhūrą ir Maasėjos sūnų Sofoniją paprašyti: 2 „Prašom pasiteirauti VIEŠPATĮ dėl mūsų, nes Babilono karalius Nebukadnecaras mus puola. Gal VIEŠPATS pasielgs su mumis, kaip elgėsi darydamas visus savo nuostabiuosius darbus, ir Nebukadnecaras nuo mūsų pasitrauks.“ 3 Jeremijas jiems atsakė: „Perduokite atsakymą Zedekijui: 4 ‘Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Atgręšiu prieš jus jūsų pačių ginklus, kuriais priešinatės Babilono karaliui ir chaldėjams, apgulusiems jūsų mūrus. Atvesiu juos į patį miestą. 5 Aš pats kovosiu prieš jus sugniaužtu kumščiu ir galinga ranka, degdamas iš pykčio ir apimtas didžio įniršio! 6 Parblokšiu šio miesto gyventojus, žmones ir gyvulius, ir visi išmirs nuo nuožmaus maro. 7 Paskui, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ atiduosiu Judo karalių Zedekiją, jo dvariškius ir žmones, išlikusius šiame mieste po maro, kalavijo ir bado, Babilono karaliui Nebukadnecarui į rankas, į rankas jų priešams, kurie nori juos sunaikinti. Išžudys jie juos kalaviju be gailesčio, be pasigailėjimo, be užuojautos.’ 8 O šiai tautai sakysi: ‘Taip kalba VIEŠPATS. Žiūrėkite! Duodu jums pasirinkti arba gyvenimo kelią, arba mirties kelią. 9 Kas tik pasiliks šiame mieste, tas mirs nuo kardo, bado ir maro. Bet kas išeis pasiduoti chaldėjams, kurie jus supa, tas išliks gyvas ir išgelbės bent savo gyvybę. 10 Atsigręžiau į tą miestą jo nelaimei, o ne gerovei, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ Jis bus atiduotas į rankas Babilono karaliui, kuris sunaikins jį ugnimi.“

Pranašavimai karaliams

11 Judo karaliaus namams:

12 „Klausykitės VIEŠPATIES žodžio, Dovydo namai!

Taip kalba VIEŠPATS: ‘Vykdykite kasdien teisingumą,

gelbėkite nuskriaustąjį iš skriaudiko nagų,

antraip mano pyktis suliepsnos tarsi ugnis,

jis liepsnos, ir niekas jo neužgesins

dėl jūsų nedorų darbų.

13 Aš prieš tave, Slėnio gyvenviete,

prieš tave, Uola lomoje! ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­

Aš prieš jus, kurie sakote: ‘Kas gali mus užpulti?

Kas gali įsiveržti į mūsų olas?’

14 Aš nubausiu jus pagal jūsų darbus! ­

tai VIEŠPATIES žodis. ­

Jo miške užkursiu ugnį,

kuri surys viską, kas tik yra aplinkui.“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 21