BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 07 02 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Jeremijo knygaSkyrius: 1

 Jeremijo knyga
  
Jer 1

1 Hilkijo sūnaus Jeremijo iš kunigų šeimos Anatote, Benjamino žemėje, žodžiai.

2 VIEŠPATIES žodis pasiekė jį Amono sūnaus Judo karaliaus Jošijo dienomis, tryliktais jo valdymo metais. 3 Taip pat pasiekė Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo dienomis iki vienuoliktų Judo karaliaus Jošijo sūnaus Zedekijo metų pabaigos, iki Jeruzalės tremties penkto mėnesio.

Jeremijo pašaukimas

4 Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

5 „Dar prieš sukurdamas įsčiose, aš tave pažinau,

dar prieš tau gimstant, tave pašventinau,

pranašu tautoms tave paskyriau.“

6 „Ak, Viešpatie DIEVE! ­ sudejavau. ­

Aš juk nemoku kalbėti! Esu tik vaikas!“

7 Bet VIEŠPATS man atsakė:

„Nesakyk: ‘Esu tik vaikas!’

Kur tik tave siųsiu, ten eisi,

ką tik tau liepsiu, tą kalbėsi!

8 Nebijok nieko, nes aš su tavimi

ir tave apsaugosiu“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

9 Tuomet VIEŠPATS ištiesė ranką ir

palytėjo mano lūpas, tardamas:

„Štai dedu savo žodžius į tavo lūpas!

10 Įsidėmėk! Šią dieną paskiriu tave

tautų ir karalysčių prievaizdu,

kad išrautum ir nugriautum,

sunaikintum ir nuverstum,

atstatytum ir atsodintum.“

11 Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką matai, Jeremijau?“ ­ „Migdolmedžio šaką“, ­ atsakiau. 12 Tuomet VIEŠPATS tarė man: „Matai labai gerai! Aš budžiu, kad įvykdyčiau savo žodį.“

13 Mane vėl pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką matai?“ ­ „Matau verdantį katilą, svyrantį iš šiaurės“, ­ atsakiau.

14 Tuomet VIEŠPATS tarė man: „Iš šiaurės išsilies nelaimė ant visų krašto gyventojų!

15 Štai aš šaukiu visas šiaurės karalystes, ­

tai VIEŠPATIES žodis. ­

Jos ateis, ir kiekvienas karalius pasistatys

savo sostą prie Jeruzalės vartų,

priešais jos mūro sieną

ir prieš visus Judo miestus.

16 Taip aš ištarsiu jiems savo nuosprendį

už visą jų nedorumą,

už tai, kad jie mane paliko,

degino smilkalus kitiems dievams

ir garbino savo pačių rankų dirbinius.

17 Ogi tu susijuosk strėnas!

Stokis ir skelbk jiems visa, ką tau liepiu!

Nepalūžk nuo jų,

kad nepalaužčiau tavęs jų akyse!

18 O aš štai šiandien padariau tave

sutvirtintu miestu,

geležies stulpu ir vario siena,

kad stovėtum prieš visą kraštą:

prieš Judo karalystės karalius ir didžiūnus,

prieš kunigus ir visą liaudį.

19 Su tavimi jie kovos, bet neįveiks tavęs,

nes aš esu su tavimi, kad tave išgelbėčiau“, ­

tai VIEŠPATIES žodis.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 1

Jeremijo knygaSkyrius: 2

 Jeremijo knyga
  
 Neištikimoji tauta
  
Jer 2

1 Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

2 „Eik ir paskelbk Jeruzalei, kad ji išgirstų:

‘Taip kalba VIEŠPATS.

Aš atmenu ištikimą tavo jaunystės meilę,

kai tu mylėjai mane, būdama sužadėtine,

sekdama paskui mane per dykumą, nesėjamą žemę.

3 Šventa VIEŠPATIES nuosavybė buvo Izraelis,

jo pjūties pirmasis derlius.

Ryjantys jį užsitraukia kaltę,

nelaimė juos ištinka,’“ ­ tai VIEŠPATIES žodis.

4 Klausykitės VIEŠPATIES žodžio, Jokūbo namai

ir visos Izraelio namų giminės!

5 Taip kalba VIEŠPATS:

„Kokią ydą manyje rado jūsų tėvai,

kad atsitraukė taip toli nuo manęs?

Eidami paskui beverčius stabus,

jie patys pasidarė beverčiai.

6 Jie niekuomet nepakla´usė: ‘Kurgi tas VIEŠPATS,

išvedęs mus iš Egipto žemės,

dykumoje mums rodęs kelią

per tyrlaukius ir smėlio daubas,

per sausą ir pavojingą kraštą,

per kraštą, kuriuo niekas nekeliauja,

kuriame negyvena joks žmogus?’

7 Kai atvedžiau jus į sodų kraštą,

kad mistumėte jo gausiais vaisiais,

jūs įžengėte ir suteršėte mano kraštą,

mano nuosavybę padarėte pasibjaurėtiną.

8 Kunigai nekla´usė: ‘Kur yra VIEŠPATS?’

Įstatymo aiškintojai manęs nepaisė,

ganytojai maištavo prieš mane.

Pranašai kalbėjo Baalo vardu

ir vaikėsi bejėgius stabus.

9 Todėl dar kartą šauksiu jus į teismą, ­

tai VIEŠPATIES žodis, ­

net jūsų vaikų vaikus šauksiu į teismą.

10 Nukeliaukite į Kitimų pajūrį ir pasižvalgykite,

pasiųskite ką nors į Kedarą

ir atidžiai apsvarstykite,

ar buvo kur kas nors panašaus į tai padaryta?

11 Ar pakeitė kuri nors tauta savo dievus?

Nors iš tikrųjų jie nėra jokie dievai!

O mano tauta išmainė mano Šlovę

į bejėgius stabus!

12 Išsigąskite dėl to, dangūs,

drebėkite iš siaubo, ­ tai VIEŠPATIES žodis! ­

13 Juk mano tauta nusikalto dvigubai:

mane, gyvojo vandens šaltinį, jie paliko

ir išsikasė vandens talpyklas,

kiauras talpyklas, nelaikančias vandens.

14 Ar Izraelis vergas? Ar gimė jis vergijoje?

Jei ne, tai kodėl jis virto grobiu?

15 Kodėl ant jo riaumoja ir urzgia liūtai?

Jie pavertė jo kraštą tyrais,

jo miestai ­ dyki apanglėję griuvėsiai.

16 Net Nofo ir Tachpanheso žmonės

skuta tavo viršugalvį.

17 Ar ne todėl, kad tu palikai VIEŠPATĮ, savo Dievą?

18 O dabar, kas tau iš to, jei bėgtum į Egiptą

ir gertum Šihoro vandenį?

Kas tau iš to, jei eitum į Asiriją

ir gertum Upės vandenį?

19 Tavo paties nedorumas nubaus tave,

tavo atsimetimas nuo manęs pasmerks tave.

Taigi apsvarstyk ir praregėk,

kaip baisiai kartu tau palikti VIEŠPATĮ, savo Dievą,

ir neturėti mano Baimės, ­

tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis.

20 Tu jau seniai sulaužei savo jungą,

sutraukei savo pančius,

tardama: ‘Netarnausiu!’

Ant kiekvienos aukštos kalvos,

po bet kokiu kupliu medžiu

tu kaip kekšė tysojai.

21 Ogi aš buvau tave pasodinęs it geriausią vynmedį,

tikrai taurios rūšies!

Kaip tu galėjai pavirsti bjauriu

laukiniu vynmedžiu?

22 Nors tu ir šarmu šveistumeisi,

ir muilo nešykštėtum,

tavo kaltės dėmė dar vis mano akyse, ­

tai Viešpaties DIEVO žodis. ­

23 Kaipgi gali sakyti: ‘Aš nesu suteršta!

Baalams iš paskos nelaksčiau’?

Pažvelk, kaip elgeisi Slėnyje!

Suprask, ką padarei!

Tu ­ ūmi, jauna kupranugarė,

šuoliais lakstanti be tikslo,

24 laukinė asilė, įjunkusi į dykumą,

uostydama vėją savo įkarštyje;

pagautą geismo, kas gali ją sulaikyti?

Visi, kas jos geidžia, be vargo ją suras,

kai jai užeis vaikymosi metas.

25 Tausok savo kojas, jos kone basos,

o savo gerklę gelbėk nuo troškulio!

Bet tu sakai: ‘Ne! Nė nesivilk!

Aš myliu svetimus dievus ir paskui juos seksiu’.

26 Kaip sučiuptas vagis susigėsta,

taip bus sugėdinti Izraelio žmonės:

jie patys, jų karaliai ir didžiūnai,

kunigai ir pranašai.

27 Tie, kurie sako medžio gabalui: ‘Tu ­ mano tėvas!’

ir akmeniui: ‘Tu mane pagimdei!’,

man atgręžė nugarą, o ne veidą,

tačiau, bėdai užėjus, šaukia: ‘Ateik ir gelbėk mus!’

28 Kurgi tie tavo dievai, kurių prisidirbai?

Tegu jie ateina!

Ar išgelbės jie tave, kai tu bėdoje?

Juk kiek tavo miestų,

tiek tavo dievų, Judai!

Kiek gatvių Jeruzalėje,

tiek aukurų pasistatėte Baalui.

29 Kaip galite dar maldauti manęs?

Jūs visi maištavote prieš mane, ­

tai VIEŠPATIES žodis. ­

30 Veltui plakiau jūsų vaikus,

jie nesileido mokomi.

Jūsų pačių kalavijas surijo jūsų pranašus

lyg plėšrus liūtas.“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 2