BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 01 18 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Izaijo knygaSkyrius: 54

 Izaijo knyga
  
 Naujasis Sionas
  
Iz 54

1 „Džiaukis, bevaike, niekada negimdžiusi!

Krykštauk ir ratuok, gimdymo skausmuose negulėjusi!

Juk pamestoji turi daugiau vaikų,

negu turinti vyrą“, ­ sako VIEŠPATS.

2 Paplatink savo palapinės aikštę,

ištempk savo pastogės dangas nešykštėdama,

pailgink palapinės virves ir tvirtai įkalk kuolus!

3 Tu plėsiesi į dešinę ir į kairę,

tavo palikuonys užvaldys tautas

ir įsikurs apleistuose miestuose.

4 Nebijok, nebūsi sugėdinta!

Nerausk iš kuklumo, nepateksi į nemalonę!

Savo jaunystės gėdą pamirši

ir nebeprisiminsi daugiau našlystės negarbės,

5 nes tavo vyras ­ tavo Kūrėjas,

Galybių VIEŠPATS ­ jo vardas.

Tavo Atpirkėjas ­ Izraelio Šventasis,

jis vardu visos žemės Dievas.

6 VIEŠPATS šaukia tave atgal

kaip nelaimingą ir pamestą žmoną.

„Ar gali vyras atmesti jaunystėje pamiltą žmoną!“ ­

sako tavo Dievas.

7 „Trumpą valandėlę palikau tave,

bet su didele meile vėl pasiimsiu.

8 Ūmai supykęs, valandėlę slėpiau nuo tavęs savo veidą,

bet amžina meile tavęs pagailėjau“, ­

sako VIEŠPATS, tavo Atpirkėjas.

9 „Ir dabar elgiuosi kaip Nojaus dienomis:

kaip tuomet prisiekiau,

jog Nojaus vandenys niekada daugiau nebeužtvindys žemės,

taip dabar prisiekiau ant tavęs nebepykti

ir tau nepriekaištauti.

10 Nors kalnai imtų kilnotis

ir kalvos ­ svirduliuoti,

mano meilė niekada nuo tavęs nesitrauks,

mano ramybės sandora nesusvyruos“, ­ sako VIEŠPATS,

kuris tavęs pagailėjo.

11 „Nelaimingoji, audros nukamuotoji, netekusioji paguodos!

Štai sutvirtinsiu tavo akmenis geriausiomis kalkėmis,

ir tavo pamatus apdaigstysiu safyrais.

12 Pastatysiu tau bokštus iš rubinų,

vartus ­ iš ugnimi žėrinčių akmenų,

o sienas ­ iš brangakmenių.

13 Visi tavo sūnūs bus VIEŠPATIES mokomi;

tavo vaikai mėgausis didžia gerove.

14 Tu būsi pagrįsta teisumu,

toli nuo priespaudos ­ jos nebereikės bijoti,

toli nuo pražūties ­ ji prie tavęs nesiartins.

15 Jei kas nors tave pultų,

jam nepavyks, nes jis tai darys be mano valios;

kas puls tave, tas kris kovoje su tavimi.

16 Žiūrėk! Aš sukūriau kalvį,

kuris įpučia anglyse ugnį

ir nusikala įrankį, tinkamą darbui.

Aš sukūriau ir niokotoją,

kuriam skirta naikinti.

17 Joks ginklas, nukaltas tau pulti,

neatneš sėkmės;

liežuvį, kuris bylos prieš tave teisme,

tu nugalėsi.

Toks yra VIEŠPATIES tarnų paveldas,

ir mano rankoje ­ jų pergalė“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 54

Izaijo knygaSkyrius: 55

 Izaijo knyga
  
 Kvietimas pas Viešpatį
  
Iz 55

1 Nagi visi, kurie trokštate,

ateikite prie vandens!

Net jei neturite pinigų,

ateikite, pirkite duonos ir valgykite!

Ateikite, pirkite vyno ir pieno

be pinigų ir be kainos!

2 Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona,

ir atiduodate uždarbį už tai, kas nepasotina?

Paklausykite manęs, ir valgysite tai, kas gera,

gardžiuositės skanėstais.

3 Ateikite pas mane ir rūpestingai klausykitės,

kad turėtumėte gyvenimą.

Aš sudarysiu su jumis amžinąją Sandorą,

remdamasis savo ištikimąja meile Dovydui.

4 Štai padariau jį liudytoju tautoms,

vadu ir tautų valdovu.

5 Ir tu pašauksi tautą, kurios nepažinai,

o tautos, kurios tavęs nepažino, bėgs pas tave

dėl VIEŠPATIES, tavo Dievo,

ir dėl Izraelio Šventojo,

kuris tau suteikė tokią garbę.

6 Ieškokite VIEŠPATIES, kai galima jį rasti,

šaukitės jo, kai jis arti.

7 Tepalieka nedorėlis savo kelią

ir nusidėjėlis ­ savo kėslus!

Tegrįžta jis pas VIEŠPATĮ, kad jo pasigailėtų,

pas mūsų Dievą, nes jis labai atlaidus.

8 „Juk mano mintys ­ ne jūsų mintys,

o mano keliai ­ ne jūsų keliai, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­

9 Kaip a´ukštas dangus viršum žemės,

taip mano keliai viršija jūsų kelius

ir mano mintys ­ jūsų mintis.

10 Kaip lietus ir sniegas krinta iš dangaus

ir negrįžta atgalios,

kol nepalaisto žemės,

kad joje dygtų ir želtų augalai,

kad neštų sėklą sėjėjui ir duoną alkanam,

11 taip ir žodis, išeinantis iš mano burnos,

nesugrįš pas mane bergždžias,

bet įvykdys tai, ko trokštu,

ir atliks, kam buvo siųstas.“

12 Taip! Džiaugsmo kupina širdimi išeisite

ir būsite saugiai vedami į namus.

Kalnai ir kalvos, jus išvydę, pratrūks džiaugsmo giesme,

visi medžiai laukuose ims jums ploti.

13 Vietoj erškėčių augs kiparisai,

vietoj dilgėlių ­ mirtos.

Ir visa tai ­ VIEŠPATIES šlovei,

kaip amžiais nemarus ženklas.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 55

Izaijo knygaSkyrius: 56

 Izaijo knyga
  
 Viešpats priima visus
  
Iz 56

1 Taip kalba VIEŠPATS:

„Laikykitės teisingumo ir būkite dori,

nes greitai ateis mano išganymas,

greitai ims reikštis mano dorumas.

2 Palaimintas žmogus, kuris tai daro,

ir žmogaus sūnus, kuris to laikosi,

švenčia šabą, jo neišniekindamas,

ir sergstisi bet kokio pikto darbo.“

3 Svetimšalis, atėjęs pas VIEŠPATĮ, tenesako:

„VIEŠPATS tikrai išskirs mane iš savo tautos.“

Eunuchas tenekalba: „Štai aš ­ medis nudžiūvėlis.“

4 Juk taip kalba VIEŠPATS:

„Eunuchams, švenčiantiems mano šabus,

noriai darantiems tai, kas man patinka,

ir besilaikantiems mano Sandoros,

5 aš duosiu savo Namuose ir savo mūruose

paminklą ir vardą,

vertingesnį už sūnus ir dukteris,

duosiu jiems amžiną ir nemarų vardą.

6 Ir svetimšalius, ateinančius pas VIEŠPATĮ,

kad man tarnautų,

kad mylėtų mano vardą

ir taptų mano tarnais,

visus, kurie švenčia šabą ir jo neišniekina,

visus, kurie laikosi mano Sandoros,

7 aš nuvesiu į savo šventąjį kalną

ir pradžiuginsiu juos savo maldos Namuose.

Malónios man bus jų deginamosios atnašos

ir skerdžiamosios aukos ant mano altoriaus,

nes mano Namai bus vadinami

maldos namais visoms tautoms.“

8 Tai žodis Viešpaties DIEVO,

kuris renka Izraelio išblaškytuosius:

„Aš surinksiu per jį ir daugiau

kitų, be jūsų, kurie jau esate surinkti.“

Akli vadai

9 Jūs, visi lauko žvėrys, ateikite prisiėsti,

jūs, visi miško žvėrys!

10 Mano sargai ­ akli, jie visi nieko nepastebi.

Jie ­ kurti šunys, negalintys loti;

tik sapnuoja, tyso ir mėgsta snausti.

11 Jie rajūs šunys, jiems niekuomet negana,

jie ­ piemenys be išmanymo;

visi jie eina savais keliais,

kiekvienas paiso vien savo naudos.

12 „Ateikite, ­ sako, ­ aš atnešiu vyno!

Paūžkime, gerdami stiprųjį gėrimą;

kaip šiandien, taip bus ir rytoj,

ir net dar smagiau.“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 56

Izaijo knygaSkyrius: 57

 Izaijo knyga
  
Iz 57

1 Teisusis žūva,

bet niekas to neima į širdį.

Geri žmonės paglemžiami,

ir niekas nesuvokia,

kad teisųjį paglemžė artėjantis blogis.

2 Teisieji pasiekia ramybę; tas randa poilsį

ant savo gulto, kas eina teisingu keliu.

Neištikima tauta

3 O jūs, burtininkės sūnūs,

svetimautojo ir pasileidėlės palikuonys,

ateikite čionai!

4 Iš ko jūs šaipotės? Prieš ką laidote gerklę

ir kam rodote liežuvį?

Argi jūs ne nuodėmės vaikai, melo išperos?

5 Jūs degate gašla ąžuolyne

ir po kiekvienu žaliu medžiu;

jūs pjaunate vaikus upių vagose

ir uolų plyšiuose!

6 Tavo dalis ­ tarp slidžiųjų upės akmenų;

taip, tai tavo dalia.

Tu liejai jiems liejamąsias aukas ir aukojai atnašas!

Ar dėl tų aukų aš galiu pasigailėti?

7 Ant aukšto ir didingo kalno įsitaisei sau gultą,

ir kopdavai ten aukos aukoti.

8 Už durų ir staktų

pasistatei savo nešvankųjį ženklą.

Atmesdama mane, pasiklojai sau gultą,

lipai į jį ir jį padidinai.

Mėgdama gultą, sudarei su jais sandėrį,

kad jie tau dažnai būtų priegulais,

ir šitaip tenkinai savo gašlumą.

9 Tu ėjai pas Melechą su aliejumi

ir gausiai liejai kvapius tepalus.

Tu toli siuntei savo pasiuntinius,

vertei juos eiti į patį Šeolą.

10 Nuo tolimo kelio tu labai pavargai,

bet niekados nepratarei: „Liausiuosi!“

Tu sugebėdavai patenkinti savo gašlumą,

todėl niekuomet ir nesisielojai.

11 Ko gi taip pabūgai?

Ko pabijojai, kad tapai melagė?

Kodėl manęs neatminei, į širdį manęs neėmei?

Ar ne dėl to, kad aš tylėjau ir dėjausi neregįs,

tu nebijojai manęs?

12 Aš parodysiu, koks tavo teisumas

ir kokie tavo darbai;

jie tau nenaudingi.

13 Kai šauksiesi pagalbos,

tepadeda tau pulkas tavo stabų!

Visus juos išnešios vėjas,

vėjelio dvelktelėjimas juos nupūs.

Kas pasitiki manimi, tas valdys kraštą

ir paveldės mano šventąjį kalną.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 57