BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 07 01 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Pakartoto Įstatymo knygaSkyrius: 32

 Pakartoto Įstatymo knyga
  
Įst 32

28 Juk tai tauta, stokojanti proto,

neturinti supratimo.

29 Jei išmintingi būtų,

apie tai pagalvotų

ir suprastų, koks bus jų galas.

30 Kaip būtų galėjęs vienas vytis tūkstantį

ar du priversti bėgti dešimt tūkstančių,

jeigu Uola nebūtų jų įdavusi,

VIEŠPATS nebūtų jų atidavęs?’

31 Iš tikro jų uola neprilygsta mūsų Uolai;

net patys mūsų priešai tai liudija.

32 Ak! Jų vynmedis kyla iš Sodomos vynmedžio,

iš Gomoros vynuogynų;

jų vynuogės nuodingos,

o kekės karčios.

33 Jų vynas ­ slibinų nuodai,

nuožmūs gyvačių apdavai.

34 Argi tai ne pas mane paslėpta,

užantspauduota mano ižduose?

35 Man priklauso kerštas;

atlyginsiu tą dieną, kai jų koja paslys.

Jų nelaimės diena arti,

atskuba jų pražūtis.

36 VIEŠPATS tikrai apgins savo tautą,

pasigailės savo tarnų,

kai matys nusilpus jų galybę,

nelikus nei vergo, nei laisvo.

37 Tada jis tars:

‘Kur jų dievai ­ uola,

kurioje jie ieškojo prieglaudos?

38 Kur dievai, valgę jų atnašų taukus

ir gėrę jų liejamųjų aukų vyną?

Tepakyla ir tepadeda jums!

Tebūna jums prieglauda!

39 Dabar įsidėmėkite, kad aš, aš vienas esu tas,

ir nėra kito Dievo be manęs.

Aš daliju mirtį ir gyvastį,

sužeidžiu ir išgydau;

niekas nepajėgia išsigelbėti iš mano rankos.

40 Taip, aš keliu ranką į dangų ir prisiekiu,

kaip esu amžinai gyvas:

41 kai išgaląsiu savo tviskantį kalaviją,

ir mano ranka ims vykdyti teisingumą,

atkeršysiu savo priešams,

atlyginsiu tiems, kurie manęs nekenčia.

42 Nugirdysiu krauju savo strėles,

o mano kalavijas mis mėsa,

krauju užmuštųjų ir belaisvių,

ilgaplaukių priešo vadų.’

43 Džiūgaukite, tautos, dėl jo tautõs,

nes jis atkeršys už savo tarnų kraują,

išlies kerštą savo priešams,

atlygins tiems, kurie jo nekenčia,

ir nuvalys savo tautos žemę.“

44 Mozė atėjo drauge su Nūno sūnumi Jozue ir, žmonėms girdint, ištarė visus šios giesmės žodžius. 45 Baigęs sakyti visus šiuos žodžius visam Izraeliui, 46 Mozė tarė: „Dėkitės į širdį visus žodžius, kuriuos šiandien duodu kaip liudijimą prieš jus. Liepkite savo vaikams ištikimai laikytis visų šio Įstatymo žodžių, 47 nes tai ne tušti žodžiai, bet pati jūsų gyvastis. Per juos ilgai gyvensite žemėje, kurios paveldėti pereinate per Jordaną.“

Mozė pamato Kanaaną

48 Tą pačią dieną VIEŠPATS kalbėjo Mozei: 49 „Užkopk į šį Abarimų virtinės Nebojo kalną, esantį Moabo krašte priešais Jerichą, ir pasižiūrėk į Kanaano kraštą, kurį duodu izraelitams kaip paveldą. 50 Ant kalno, į kurį kopsi, mirsi ir tenai būsi sujungtas su savo gimine, kaip kad tavo brolis Aaronas mirė ant Horo kalno ir buvo sujungtas su savo gimine, 51 dėl to, kad judu nebuvote man ištikimi tarp izraelitų prie Meribat Kadešo vandenų Cino dykumoje, nepalaikėte mano šventumo izraelitų tautoje. 52 Kraštą iš tolo pamatysi, tačiau neįžengsi į jį; į tą kraštą, kurį duodu izraelitams, neįžengsi.“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Pakartoto Įstatymo knygaSkyrius: 32