¹ Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekuomet negali tomis pačiomis atnašomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, tobulų padaryti tų, kurie artinasi prie Dievo. ² Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nusikaltimo? ³ Priešingai, jos metai iš metų primena nuodėmes. ⁴ Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes. ⁵ Todėl, ateidamas į pasaulį, jis byloja:

Aukų ir atnašų tu nebenori,

bet paruošei man kūną.

⁶ Tau nepatiko deginamosios aukos ir aukojimai už nuodėmes.

⁷ Tuomet aš tariau:

štai ateinu, kaip knygos ritinyje apie mane parašyta,

vykdyti tavo, o Dieve, valios!

⁸ Anksčiau pasakęs: Aukų ir atnašų, deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmes tu nebenori, nemėgsti9 paskui jis paskelbė: Štai ateinu vykdyti tavo valios.

Jis panaikina viena, idant nustatytų kita. ¹⁰ Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams.

¹¹ Kiekvienas kunigas kasdien stoja tarnauti ir daug kartų atnašauja tas pačias aukas, kurios niekuomet negali panaikinti nuodėmių. ¹² O šitas, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje, ¹³ laukdamas, kol jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų. ¹⁴ Vienintele atnaša jis šventinamuosius padarė tobulus amžiams. ¹⁵ Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi:

¹⁶ Štai Sandora, kurią aš su jais sudarysiu,

praslinkus anoms dienoms, ­ sako Viešpats:

­ Aš duosiu savo įstatymus jų širdims

ir juos įrašysiu jų mintyse,

¹⁷ ir daugiau nebeprisiminsiu jų nuodėmių

nei jų nedorybių.

¹⁸ O kur jos atleistos, ten nebereikia aukos už nuodėmes.