¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Ką jūs manote, kartodami šią patarlę apie Izraelio žemę: ‘Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys’? ³ Kaip aš gyvas, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ ši patarlė nebebus daugiau kartojama Izraelyje. ⁴ Tikėki manimi! Visi žmonės yra mano; ir tėvo gyvybė, ir sūnaus gyvybė man priklauso. Mirs tik tas, kuris nusideda.

⁵ Jei žmogus teisus ir elgiasi teisingai ir teisiai, ⁶ jei jis alkuose nevalgo, akių į Izraelio namų stabus nepakelia, neišniekina savo artimo žmonos, nesiartina prie moters per jos mėnesines, ⁷ jei jis nė vieno neskriaudžia, skolininkui grąžina jo užstatą, nieko prievarta neatima, duona su alkanu dalijasi, nuogą drabužiu pridengia, ⁸ jei jis neskolina už palūkanas ir nelupikauja, nuo neteisybės savo ranką sulaiko, teisingą nuosprendį priima žmonėms susiginčijus, ⁹ jei jis gyvena pagal mano įstatus ir, ištikimai elgdamasis, laikosi mano nuosprendžių, tai jis teisus. Jis tikrai bus gyvas, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹⁰ Jei jis pagimdytų sūnų, mušeiką ir galvažudį, ¹¹ darantį bet ką iš tų dalykų, nors jo tėvas nedaro nė vieno iš jų, valgantį alkuose, išniekinantį savo artimo žmoną, ¹² skriaudžiantį vargšus ir beturčius, atimantį daiktus prievarta, negrąžinantį užstato skolininkui, akis keliantį į stabus, darantį bjaurų nusikaltimą, ¹³ skolinantį už palūkanas ir lupikaujantį, tai nejaugi jis liks gyvas? Jis neliks gyvas! Jis padarė visus tuos bjaurius nusikaltimus ir tikrai mirs, o jo kraujas kris ant jo paties.

¹⁴ Žiūrėk! Jei tas žmogus pagimdytų sūnų, kuris, pamatęs visas savo tėvo padarytas nuodėmes, apsigalvoja ir nesielgia panašiai, ¹⁵ nevalgo alkuose ir nekelia akių į Izraelio namų stabus, neišniekina savo artimo žmonos, ¹⁶ nė vieno neskriaudžia, nereikalauja užstato, nepasiima nieko prievarta, dalijasi duona su alkanu, pridengia drabužiu nuogą, ¹⁷ sulaiko savo ranką nuo skriaudos vargšui, neima palūkanų ir nelupikauja, laikosi mano nuostatų ir gyvena pagal mano įstatus, tai jis nemirs dėl savo tėvo kaltės. Jis tikrai bus gyvas. ¹⁸ Kadangi jo tėvas prievartavo, skriaudė savo brolį ir darė pikta savo tautiečiams, tikėk manimi, jis mirs dėl savo kaltės.

¹⁹ Jūs klausiate: ‘Kodėl sūnus neturėtų kentėti dėl tėvo kaltės?’ Todėl, kad sūnus darė, kas teisinga ir teisu, laikėsi visų mano įstatų, jis tikrai bus gyvas! ²⁰ Žmogus, kuris nusideda, turi mirti. Vaikas nekentės už tėvo kaltę nei tėvas nekentės už vaiko kaltę. Teisiojo teisumas bus jam įskaitytas, ir nedorėlio nedorumas bus jam įskaitytas.

²¹ Bet jei nedorėlis atgailauja dėl visų savo nuodėmių, kurias buvo padaręs, laikosi mano įstatų ir daro, kas teisinga ir teisu, jis tikrai bus gyvas ir nemirs. ²² Nė vienas jo nusikaltimų, kuriuos jis buvo padaręs, nebus atmenamas; jis bus gyvas dėl savo teisumo darbų. ²³ Argi aš trokštu, kad nedorėlis mirtų, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ o ne grįžtų iš savo kelio ir gyventų?

²⁴ Bet kai teisusis nusigręžia nuo teisumo ir daro pikta, sekdamas nedorėlio daromomis bjaurastimis, nejaugi jis bus gyvas? Nė vienas jo teisumo darbų, kuriuos jis buvo padaręs, nebus atmenamas dėl jo neištikimybės, kuria jis nusikalto, ir dėl nuodėmės, kuria nusidėjo; dėl jų jis mirs.

²⁵ Jūs sakote: ‘Viešpaties kelias neteisus!’ Gerai įsiklausykite, Izraelio namai: ‘Nejau mano kelias neteisus? Argi ne jūsų keliai neteisūs?’ ²⁶ Kai teisus žmogus nusigręžia nuo teisumo ir elgiasi neteisingai, jis dėl to mirs. Jis mirs dėl savo neteisingumo. ²⁷ O kai nedorėlis nusigręžia nuo savo nedorumo ir daro, kas teisinga ir teisu, jis išgelbės savo gyvybę. ²⁸ Dėl to, kad susiprato ir nusigręžė nuo visų nusikaltimų, kuriuos buvo padaręs, jis tikrai bus gyvas ir nemirs. ²⁹ Tačiau Izraelio namai sako: ‘Viešpaties kelias neteisus!’ Argi nėra mano keliai teisūs, Izraelio namai? Argi ne jūsų keliai neteisūs?

³⁰ Todėl aš teisiu jus kiekvieną pagal jo kelią, Izraelio namai, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­ Grįžkite ir gręžkitės nuo savo nusikaltimų; tenebūna jums daugiau progų parpulti. ³¹ Meskite šalin visus nusikaltimus, kuriais nusikaltote, kurkite sau naują širdį ir naują dvasią. Kodėl gi norite mirti, Izraelio namai? ³² Aš netrokštu nė vieno mirties, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­ Grįžkite ir būkite gyvi!“

¹ O tu raudok dėl Izraelio vadų ² ir sakyk: „Kas per liūtė buvo tavo motina tarp liūtų!

Tarp jaunų liūtų ji ilsėjosi,

augindama savo liūtukus.

³ Ji išaugino vieną iš savo liūtukų,

ir jis tapo jaunu liūtu.

Jis išmoko pasigauti grobį

ir rijo žmones.

⁴ Apie jį išgirdo tautos,

ir jis buvo pagautas jų duobėje.

Jos nutempė jį sukaustytą grandinėmis

į Egipto kraštą.

⁵ Pajutusi, kad ji bejėgė

ir nebėra vilties išgelbėti,

liūtė paėmė kitą savo liūtuką

ir padarė jį jaunu liūtu.

⁶ Jis sėlino vogčiomis tarp liūtų

ir tapo jaunu liūtu.

Jis išmoko pasigauti grobį

ir rijo žmones.

⁷ Jis griovė jų tvirtoves,

niokojo jų miestus.

Kraštą ir visus, kurie jame gyveno,

apėmė siaubas nuo jo baisaus riaumojimo.

⁸ Susibūrė prieš jį tautos

iš visų šalių aplinkui,

užmetė ant jo tinklą, ­

ir jis buvo pagautas jų duobėje.

⁹ Jos uždarė jį, sukaustytą grandinėmis, į narvą,

nugabeno pas Babilono karalių

ir įkalino tvirtovėje,

kad jo balsai nebeaidėtų

Izraelio kalnuose.

¹⁰ Tavo motina buvo kaip vynmedis vynuogyne,

pasodintas prie vandens,

vaisingas ir šakotas nuo vandenų gausos.

¹¹ Jo tvirtasis kamienas tapo

valdovo skeptru;

jis iškilo aukštai tarp storų šakų,

iš toli matomas dėl savo šakoto aukštumo.

¹² Bet jis buvo išrautas su įniršiu

ir numestas ant žemės:

rytys jį nudžiovino,

jo vaisius buvo nuskintas,

o tvirtasis kamienas išdžiūvo,

ir ugnis jį surijo.

¹³ Dabar jis persodintas į dykumą,

sausą ir išdegintą kraštą.

¹⁴ Ugnis išėjo iš jo kamieno,

surijo jo šakas ir vaisių.

Jis nebeturi jokio kamieno,

jokio valdovo skeptro.“

Tai rauda ir turi likti rauda.