Paulius išgydo luošį

⁸ Listroje gyveno vienas vyras nesveikomis kojomis. Jis buvo luošas nuo pat gimimo, niekuomet nė žingsnio nežengęs. ⁹ Jis klausėsi Pauliaus kalbant. Šis įdėmiai pažvelgė ir, pamatęs jį turint tikėjimą, kokio reikia išgyti, ¹⁰ garsiai pasakė: „Atsistok tiesiai ant savo kojų!“ Tasai pašoko ir ėmė vaikščioti.

¹¹ Minia, pamačiusi, ką Paulius padarė, pradėjo garsiai likaoniškai šaukti: „Dievai, pasivertę žmonėmis, nužengė pas mus!“ ¹² Barnabą jie vadino Dzeusu, o Paulių ­ Hermiu, nes jis vadovavo kalbai. ¹³ Priemiestyje esančios Dzeuso šventyklos kunigas liepė prie didžiųjų vartų atvaryti jaučių, papuoštų vainikais, ir norėjo kartu su minia juos paaukoti. ¹⁴ Sužinoję apaštalai Barnabas ir Paulius persiplėšė drabužius ir šoko prie minios, ¹⁵ šaukdami: „Vyrai, ką darote?! Juk mes tokie patys mirtingi žmonės, kaip ir jūs. Tik mes jums skelbiame gerąją naujieną, kad nuo šių tuštybių atsiverstumėte į gyvąjį Dievą, kuris sutvėrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. ¹⁶ Praėjusiais amžiais jis buvo leidęs visoms tautoms eiti savais keliais. ¹⁷ Vis dėlto jis nepaliko savęs nepaliudyto geradarybėmis: iš dangaus duodavo jums lietaus bei vaisingų metų, teikė jums maisto ir širdies džiaugsmo.“ ¹⁸ Tai dėstydami, jiedu šiaip taip perkalbėjo minias, kad jiems neaukotų.