BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 01 25 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Karalių antra knygaSkyrius: 1

 Karalių antra knyga
  
 Ahazijo mirtis
  
2 Kar 1

1 Ahabui mirus, Moabas sukilo prieš Izraelį. 2 Ahazijas iškrito pro turėklus iš savo rūmų viršutinio aukšto Samarijoje ir susižeidė. Jis išsiuntė pasiuntinius ir davė jiems nurodymus: „Nueikite pas Ekrono dievą Baal Zebubą pasiteirauti, ar aš išgysiu iš šios negalios.“ 3 O VIEŠPATIES angelas Elijui Tišbiečiui kalbėjo: „Eik ir, pasitikęs Samarijos karaliaus pasiuntinius, sakyk: Nejaugi nėra Dievo Izraelyje, kad einate teirautis pas Ekrono dievą Baal Zebubą? 4 Todėl VIEŠPATS taip kalbėjo: ‘Iš lovos, į kurią atgulei, neišlipsi ir turėsi mirti.’“ Tai pasakęs, Elijas nuėjo.

5 Pasiuntiniams sugrįžus, Ahazijas klausė: „Kodėl grįžote?“ 6 Šie atsakė: „Mus pasitiko vienas vyras ir tarė: ‘Grįžkite pas karalių, kuris jus išsiuntė, ir pasakykite jam: ‘Taip kalbėjo VIEŠPATS. Nejaugi nėra Dievo Izraelyje, kad turi siųsti žmones teirautis pas Ekrono dievą Baal Zebubą? Užtat iš lovos, į kurią atgulei, neišlipsi ir turėsi mirti.’“ 7 „Kaip atrodė, ­ klausė jų, ­ tas vyras, kuris atėjo jūsų pasitikti ir visa tai pasakė?“ 8 „Apsivilkęs gauruotu drabužiu ir apsijuosęs odiniu diržu“, ­ atsakė jie. Jis ištarė: „Tai Elijas Tišbietis.“

9 Tada karalius pasiuntė pas jį penkiasdešimtininką su penkiasdešimtine vyrų. Penkiasdešimtininkas užkopė pas Eliją, sėdintį ant kalvos viršūnės, ir tarė jam: „O Dievo vyre, karalius įsako: ‘Nulipk!’“ 10 Elijas atsakė penkiasdešimtininkui: „Jeigu aš Dievo vyras, tenužengia ugnis iš dangaus ir tesuryja tave ir tavo penkiasdešimtinę.“ Ugnis nužengė iš dangaus ir surijo jį drauge su jo penkiasdešimtine. 11 Karalius pasiuntė pas jį kitą penkiasdešimtininką su penkiasdešimtine vyrų. Užkopęs pas jį, tas kreipėsi: „O Dievo vyre, taip kalbėjo karalius: ‘Tuojau pat nulipk!’“ 12 Elijas atsakė jam: „Jeigu aš Dievo vyras, tenužengia ugnis iš dangaus ir tesuryja tave ir tavo penkiasdešimtinę.“ Ugnis nužengė iš dangaus ir surijo jį drauge su jo penkiasdešimtine.

13 Tada karalius pasiuntė trečią penkiasdešimtininką su penkiasdešimtine. Trečiasis penkiasdešimtininkas užkopė ir priėjęs puolė ant kelių prieš Eliją. „O Dievo vyre, ­ tarė, ­ tebūna brangi tavo akyse mano gyvastis ir gyvastis šių penkiasdešimt tavo tarnų. 14 Štai ugnis nužengė iš dangaus ir prarijo anuos du penkiasdešimtininkus su jų vyrais. Tad maldauju tavęs: tebūna brangi tavo akyse mano gyvastis.“ 15 Tada VIEŠPATIES angelas tarė Elijui: „Lipk žemyn su juo. Nebijok.“ Elijas atsikėlė ir nulipo su juo žemyn pas karalių. 16 Jam tarė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: ‘Kadangi tu siuntei teirautis pasiuntinius pas Ekrono dievą Baal Zebubą, lyg nebūtų Dievo Izraelyje, iš lovos, į kurią atgulei, neišlipsi ir turėsi mirti.“ Ahazijas mirė pagal Dievo žodį, ištartą per Eliją. 17 Vietoj jo antrais Judo karaliaus Jehoramo, Juozapato sūnaus, metais karaliumi tapo Jehoramas, nes Ahazijas neturėjo sūnaus. 18 O kiti Ahazijo darbai argi nėra aprašyti Izraelio karalių metraščiuose?

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Karalių antra knygaSkyrius: 1

Karalių antra knygaSkyrius: 2

 Karalių antra knyga
  
 Elijo ėmimas į dangų
  
2 Kar 2

1 Kai VIEŠPATS ruošėsi paimti Eliją viesulu į dangų, Elijas ir Eliziejus ėjo iš Gilgalo. 2 Elijas tarė Eliziejui: „Prašau likti čia, nes VIEŠPATS pasiuntė mane eiti į Betelį.“ ­ „Kaip gyvas VIEŠPATS ir kaip gyvas tu, ­ atsakė Eliziejus, ­ nepaliksiu tavęs.“ Jiedu atėjo į Betelį. 3 Pranašų mokiniai, buvę Betelyje, išėjo pas Eliziejų ir klausė: „Ar žinai, kad VIEŠPATS paims nuo tavęs šiandien tavo šeimininką?“ ­ „Taip, žinau. Tylėkite!“ ­ atsakė jis.

4 Elijas tarė jam: „Eliziejau, prašau likti čia, nes VIEŠPATS pasiuntė mane į Jerichą.“ Bet jis atsakė: „Kaip gyvas VIEŠPATS ir kaip gyvas tu, nepaliksiu tavęs.“ Jiedu nuėjo į Jerichą. 5 Pranašų mokiniai, buvę Jeriche, priėję prie Eliziejaus, klausė: „Ar žinai, kad VIEŠPATS paims nuo tavęs šiandien tavo šeimininką?“ ­ „Taip, žinau. Tylėkite!“ ­ atsakė jis.

6 Tada Elijas tarė jam: „Prašau pasilikti čia, nes VIEŠPATS pasiuntė mane eiti prie Jordano.“ ­ „Kaip gyvas VIEŠPATS ir kaip gyvas tu, ­ atsakė Eliziejus, ­ nepaliksiu tavęs.“ Jiedu ėjo toliau. 7 Juos sekė penkiasdešimt vyrų iš pranašų mokinių. Jiedviem sustojus prie Jordano, ir jie sustojo atokiau nuo jų. 8 Elijas paėmė savo skraistę ir, susukęs ją, sudavė per vandenį. Vanduo persiskyrė į dešinę ir kairę jiedviem pereiti sausa žeme.

9 Jiems perėjus, Elijas tarė Eliziejui: „Sakyk, ką galiu tau padaryti, kol nesu nuo tavęs paimtas.“ ­ „Prašyčiau leisti man paveldėti tavo dvasios dvigubai“, ­ atsakė Eliziejus. 10 „Sunkaus dalyko prašai, ­ tarė Elijas. ­ Jeigu matysi mane, kai būsiu nuo tavęs paimamas, tau bus šitai suteikta, o jeigu nematysi, tai nebus tau suteikta.“ 11 Jiems einant toliau ir besikalbant, staiga juodu perskyrė ugnies vežimas ir ugningi žirgai. Elijas pakilo viesulu į dangų. 12 Tai matydamas, Eliziejus sušuko: „Tėve, tėve! Tu, Izraelio kovos vežimai ir raitija!“ Nebematydamas jo, jis griebė savo drabužius ir perplėšė į dvi dalis.

Eliziejus ­ Elijo įpėdinis

13 Tada jis pakėlė nukritusią Elijo skraistę ir, sugrįžęs prie Jordano kranto, sustojo. 14 Paėmęs nukritusią Elijo skraistę, sudavė per vandenį, tardamas: „Kur VIEŠPATS, Elijo Dievas?“ Ir jam sudavus per vandenį, vanduo persiskyrė į dešinę bei kairę, ir jis perėjo. 15 Pranašų mokiniai, buvę kitoje pusėje ­ Jeriche, tai pamatę, pareiškė: „Elijo dvasia pasilieka su Eliziejumi!“ Atėję jo pasitikti, nusilenkė jam, puldami kniūbsti. 16 „Štai, ­ jie tarė jam, ­ tavo tarnai turi penkiasdešimt stiprių vyrų. Prašom leisti jiems eiti ieškoti tavo šeimininko. Galbūt VIEŠPATIES dvasia pagavusi jį numetė kur ant kalno ar į kokį slėnį.“­ „Nesiųskite jų!“ ­ atsakė jis. 17 Bet jie tol primygtinai ragino, kol jis pasakė: „Siųskite!“ Tada jie išsiuntė penkiasdešimt vyrų, kurie ieškojo Elijo tris dienas, bet nerado. 18 Jiems sugrįžus pas Eliziejų, jam tebesant Jeriche, jis tarė jiems: „Argi nesakiau: ‘Neikite.’“

19 Kartą miesto gyventojai Eliziejui nusiskundė: „Šis miestas ­ maloni vieta gyventi, kaip viešpats pats matai, bet vanduo blogas ir žemė nederlinga.“ ­ 20 „Atneškite man naują dubenį, ­ paliepė jis, ­ ir įberkite į jį druskos.“ Jie atnešė. 21 Tada, nuėjęs prie vandens šaltinio, jis subėrė druską ir tarė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: ‘Aš padarau šį vandenį sveiką. Iš jo nekils daugiau nei mirtis, nei netektis.’“ 22 Vanduo liko sveikas iki šios dienos pagal Eliziejaus ištartą žodį.

23 Iš ten jis ėjo į Betelį. Jam einant keliu, keletas paauglių išbėgo iš miesto ir ėmė iš jo tyčiotis, šūkaudami: „Plikagalvi, nešdinkis! Plikagalvi, nešdinkis!“ 24 Atsigręžęs jis pasižiūrėjo ir prakeikė juos VIEŠPATIES vardu. Dvi meškos, atėjusios iš miško, sudraskė keturiasdešimt du paauglius. 25 Iš čia jis leidosi į Karmelio kalną, o iš ten sugrįžo į Samariją.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Karalių antra knygaSkyrius: 2