¹ Tuo metu susirgo Jeroboamo sūnus Abija. ² Jeroboamas tarė savo žmonai: „Eik, persirenk, kad nebūtumei pažinta, jog esi Jeroboamo žmona, ir nueik į Šiloją. Ten gyvena pranašas Ahija, kuris numatė, kad aš būsiu šios tautos karalius. ³ Pasiimk dešimt duonos kepalų, keletą tešlainių bei ąsotį medaus ir nueik pas jį. Jis tau pasakys, kas nutiks berniukui.“ ⁴ Jeroboamo žmona taip ir padarė. Ji leidosi kelionėn į Šiloją ir nuėjo prie Ahijos namų. Ahija nebegalėjo matyti, nes senatvė buvo aptemdžiusi jam akis, ⁵ bet VIEŠPATS Ahijai buvo pasakęs: „Žiūrėk, Jeroboamo žmona ateina pas tave teirautis apie savo sūnų, nes tas serga. Taip ir taip su ja kalbėsi. Ji ateis persirengusi.“

⁶ Išgirdęs jos žingsnius, kai ėjo pro duris, Ahija tarė: „Įeik, Jeroboamo žmona. Kam apsimeti esanti kita? Turiu tau perduoti skaudžią žinią. ⁷ Eik ir pasakyk Jeroboamui: ‘Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Aš iškėliau tave iš tautos ir padariau tave savo tautos Izraelio valdovu; ⁸ aš atplėšiau karalystę nuo Dovydo namų ir atidaviau ją tau. Bet tu nebuvai kaip mano tarnas Dovydas, kuris laikėsi mano įsakymų ir sekė mane visa širdimi, darydamas tik tai, kas dora mano akyse. ⁹ Tu elgeisi nedoriau už visus prieš tave buvusius, tu ėmei ir pasidarei sau kitų dievų ir liedintų atvaizdų mane į piktumą vesti. Tu man atsukai nugarą. ¹⁰ Todėl aš užtrauksiu nelaimę Jeroboamo namams, išrausiu iš Jeroboamo šeimos visus vyriškius ­ vergą ir laisvą Izraelyje ­ ir švariai iššluosiu Jeroboamo namus, kaip iššluojamas mėšlas. ¹¹ Kas iš Jeroboamo šeimos mirs mieste, tą šunys suės, o kas mirs atvirame lauke, tą padangių paukščiai sules, nes taip VIEŠPATS kalbėjo.’ ¹² Tad leiskis į kelionę, grįžk į savo namus. Kai tik įkelsi koją į miestą, tavo vaikas mirs. ¹³ Visas Izraelis jį apraudos ir palaidos. Vien jis iš Jeroboamo šeimos bus nuneštas į kapą, nes tik jame VIEŠPATS, Izraelio Dievas, gali rasti šį tą gero. ¹⁴ Be to, VIEŠPATS paskirs Izraeliui karalių, kuris padarys Jeroboamo namams galą!

¹⁵ VIEŠPATS tol plaks Izraelį, kol jis ims svyruoti, kaip svyruoja nendrė vandenyje. Jis išraus Izraelį iš šios geros žemės, duotos jų protėviams, ir išblaškys juos anapus Upės, nes jie, darydamiesi sau šventuosius stulpus, supykdė VIEŠPATĮ. ¹⁶ Jis paliks Izraelį už Jeroboamo nuodėmes, kuriomis jis nusidėjo ir įvedė Izraelį į nuodėmę.“

¹⁷ Jeroboamo žmona pakilo ir leidosi į kelionę. Ji parėjo į Tircą. Vos peržengus jai namų slenkstį, berniukas mirė. ¹⁸ Jį laidojo visas Izraelis ir raudojo pagal VIEŠPATIES žodį, ištartą per savo tarną pranašą Ahiją.

¹⁹ O kiti Jeroboamo darbai ­ kaip jis kariavo ir kaip valdė ­ aprašyti Izraelio karalių metraščiuose. ²⁰ Jeroboamas valdė dvidešimt dvejus metus. Tada jis užmigo su savo protėviais, o vietoj jo pradėjo karaliauti jo sūnus Nadabas.

Rehabeamas ­ Judo karalius

²¹ Tuo tarpu Saliamono sūnus Rehabeamas tapo Judo karaliumi. Rehabeamas buvo keturiasdešimt vienerių metų, kai pradėjo karaliauti. Jis karaliavo septyniolika metų Jeruzalėje ­ mieste, kurį VIEŠPATS buvo išsirinkęs iš visų Izraelio giminių kaip buveinę savo vardui. Jo motinos vardas buvo Naama Amonitė.

²² Judas darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse. Savo nuodėmėmis jie pykdė jį net labiau, negu tai buvo darę jų protėviai. ²³ Ir jie statėsi aukštumų alkus, akmenis ir šventuosius stulpus ant kiekvienos kalvos ir po kiekvienu lapuotu medžiu. ²⁴ Krašte buvo ir vyriškių ­ šventyklų kekšių. Judas kartojo visas pasibjaurėtinas apeigas tautų, kurias VIEŠPATS buvo pašalinęs iš kelio izraelitams.

²⁵ Penktais karaliaus Rehabeamo metais Egipto karalius Šišakas užpuolė Jeruzalę. ²⁶ Jis pagrobė ir VIEŠPATIES Namų turtus, ir karaliaus rūmų turtus. Viską paėmė. Jis pagrobė net Saliamono padarytus aukso skydus. ²⁷ Užtat vietoj jų karalius Rehabeamas padarė vario skydus ir patikėjo juos rankoms sargybos pareigūnų, saugančių karaliaus rūmų duris. ²⁸ Kai tik karalius eidavo į VIEŠPATIES Namus, vyrai nešdavosi juos ir po to sugrąžindavo į sargybinę.

²⁹ Kiti Rehabeamo darbai ­ visa, ką jis darė ­ argi nėra aprašyti Judo karalių metraščiuose? ³⁰ Tarp Rehabeamo ir Jeroboamo nuolat vyko karas. ³¹ Rehabeamas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas su savo protėviais Dovydo mieste. Jo motinos vardas buvo Naama Amonitė. Vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Abijamas.

¹ Aštuonioliktais karaliaus Nebato sūnaus Jeroboamo metais Abijamas tapo Judo karaliumi. ² Jeruzalėje jis karaliavo trejus metus; jo motina buvo Abšalomo duktė, vardu Maaka. ³ Jis kartojo visas nuodėmes, kurias iki jo buvo daręs jo tėvas; VIEŠPAČIUI, savo Dievui, jis nebuvo nuoširdus, kaip jo tėvas Dovydas. ⁴ Nepaisant to, dėl Dovydo VIEŠPATS, jo Dievas, davė jam žibintą Jeruzalėje, pažadindamas jam įpėdinį ir apsaugodamas Jeruzalę, ⁵ nes Dovydas buvo daręs, kas dora VIEŠPATIES akyse, ir per visas savo gyvenimo dienas nebuvo nukrypęs nuo viso, ką jis buvo jam įsakęs, išskyrus atsitikimą su Ūrija Hetitu. ⁶ Karas tarp Rehabeamo ir Jeroboamo tęsėsi per visas jo gyvenimo dienas. ⁷ Kiti Abijamo darbai ­ visa, ką jis darė ­ argi nėra aprašyti Judo karalių metraščiuose? Tarp Abijamo ir Jeroboamo vyko karas. ⁸ Abijamas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Dovydo mieste. Vietoj tėvo karaliumi tapo jo sūnus Asa.

Asa ­ Judo karalius

⁹ Dvidešimtais Izraelio karaliaus Jeroboamo metais Asa tapo Judo karaliumi. ¹⁰ Jeruzalėje jis karaliavo keturiasdešimt vienerius metus; jo motina buvo Abšalomo duktė, vardu Maaka. ¹¹ Asa darė, kas dora VIEŠPATIES akyse, kaip jo tėvas Dovydas buvo daręs. ¹² Iš krašto jis išvarė šventyklų kekšius ir pašalino visus protėvių padarytus stabus. ¹³ Be to, jis pašalino savo motiną Maaką iš motinos karalienės vietos, nes ji buvo padariusi pasibjaurėtiną atvaizdą Ašerai. Asa nuvertė jos pasibjaurėtiną atvaizdą ir sudegino Kidrono slėnyje. ¹⁴ Bet aukštumų alkai nebuvo išnaikinti. Nepaisant to, Asa buvo nuoširdus su VIEŠPAČIU, savo Dievu, per visas savo dienas. ¹⁵ Į VIEŠPATIES Namus jis atnešė savo tėvo įžadu pašventintų atnašų ir savo paties įžadu pašventintų atnašų ­ sidabro, aukso bei įvairių reikmenų.

¹⁶ Karas tarp Asos ir Izraelio karaliaus Bašos vyko per visas jų dienas. ¹⁷ Izraelio karalius Baša, atžygiavęs prieš Judą, įtvirtino Ramą, norėdamas užkirsti kelią žmonėms išeiti ar įeiti pas Judo karalių Asą. ¹⁸ Tada Asa, paėmęs visą sidabrą ir auksą, likusius VIEŠPATIES Namų ir karaliaus rūmų ižde, patikėjo juos savo pareigūnams. Karalius Asa pasiuntė juos Aramo karaliui Ben Hadadui, Hezjono sūnaus Tabrimono sūnui, viešpataujančiam Damaske, tardamas: ¹⁹ „Tebūna tarp manęs ir tavęs sąjunga, kaip buvo tarp mano tėvo ir tavo tėvo. Štai siunčiu tau sidabro ir aukso dovaną. Imk ir nutrauk sąjungą su Izraelio karaliumi Baša, kad jis atsitrauktų nuo manęs.“ ²⁰ Ben Hadadas paklausė karaliaus Asos. Pasiuntęs savo kariuomenės vadus prieš Izraelio miestus, jis užėmė Ijoną, Daną, Abel Bet Maaką ir visą Kineretą su visa Naftalio žeme. ²¹ Išgirdęs apie tai, Baša nustojo tvirtinęs Ramą ir pasiliko Tircoje. ²² Tada karalius Asa sutelkė visą Judą be išimties, ir jie išnešė akmenis ir rąstus, kuriais Rama turėjo būti sutvirtinta. Jais karalius Asa sutvirtino Benjamino Gebą ir Micpą.

²³ O visi kiti Asos darbai ­ visi jo žygdarbiai, visa, ką jis nuveikė, ir miestai, kuriuos jis įtvirtino ­ argi nėra aprašyti Judo karalių metraščiuose? Bet senatvėje jis kentėjo nuo kojų ligos. ²⁴ Asa užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas su savo protėviais savo tėvo Dovydo mieste. Vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Juozapatas.

Izraelio karaliai

²⁵ Jeroboamo sūnus Nadabas tapo Izraelio karaliumi antrais Judo karaliaus Asos metais ir karaliavo Izraelyje dvejus metus. ²⁶ Jis darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse, eidamas savo tėvo pėdomis ir darydamas nuodėmę, į kurią jis buvo įvedęs Izraelį.

²⁷ Ahijos sūnus Baša iš Isacharo namų surengė prieš jį sąmokslą. Baša užmušė jį prie filistinų Gibetono, kai Nadabas ir visas Izraelis buvo apgulę Gibetoną. ²⁸ Taigi Baša nužudė Nadabą trečiais Judo karaliaus Asos metais ir vietoj jo tapo karaliumi. ²⁹ Vos tapęs karaliumi, jis išžudė visus Jeroboamo namus ir nepaliko Jeroboamui nė gyvos dvasios, bet visiškai sunaikino jį pagal VIEŠPATIES žodį, kurį jis buvo ištaręs per savo tarną Ahiją Šilojietį, ³⁰ už nuodėmes, kurias Jeroboamas buvo padaręs ir įtraukęs Izraelį į nuodėmę, supykdydamas jomis VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą.

³¹ O kiti Nadabo darbai ­ visa, ką jis darė ­ argi nėra aprašyti Izraelio karalių metraščiuose? ³² Tarp Asos ir Izraelio karaliaus Bašos vyko karas per visas jų dienas.

³³ Trečiais Judo karaliaus Asos metais Ahijos sūnus Baša Tircoje tapo viso Izraelio karaliumi ir karaliavo dvidešimt ketverius metus. ³⁴ Jis darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse, eidamas Jeroboamo pėdomis ir darydamas nuodėmę, į kurią jis buvo įvedęs Izraelį.

¹ Hananio sūnų Jehuvą pasiekė VIEŠPATIES žodis prieš Bašą: ² „Aš pakėliau tave iš dulkių ir padariau tave savo tautos Izraelio vadu, bet tu ėjai Jeroboamo pėdomis ir vedei mano tautą Izraelį į nuodėmę, pykdydamas mane jų nuodėmėmis, ³ tad, žiūrėk, aš nušluosiu Bašą bei jo namus ir padarysiu tavo namus kaip Nebato sūnaus Jeroboamo. ⁴ Kas tik iš Bašos šeimos mirs mieste, tą šunys suės, o kas tik mirs atvirame lauke, tą paukščiai sules.“

⁵ O kiti Bašos darbai ­ ką jis darė, ir jo žygdarbiai ­ argi nėra aprašyti Izraelio karalių metraščiuose? ⁶ Baša užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Tircoje, o vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Ela. ⁷ Be to, VIEŠPATS per pranašą Hananio sūnų Jehuvą prabilo prieš Bašą ir jo namus ne vien dėl viso pikta, ką jis darė VIEŠPATIES akyse, pykdydamas jį savo darbais ir būdamas panašus į Jeroboamo namus, bet ir dėl to, kad juos sunaikino.

⁸ Dvidešimt šeštais Judo karaliaus Asos metais Bašos sūnus Ela tapo Izraelio karaliumi Tircoje ir karaliavo dvejus metus. ⁹ Jo dvariškis Zimris, pusės raitelių vadas, surengė prieš jį sąmokslą, kai jis buvo Tircoje visiškai pasigėręs Tircos rūmų prievaizdo Arcos namuose. ¹⁰ Zimris įėjo, parbloškė jį, užmušė ir dvidešimt septintais Judo karaliaus Asos metais vietoj jo tapo karaliumi.

¹¹ Pradėjęs karaliauti ir vos spėjęs atsisėsti į sostą, jis išžudė visus Bašos namus, nepalikdamas nė vieno vyriškio iš jo giminių ar bičiulių. ¹² Taip Zimris sunaikino visus Bašos namus pagal žodį, kurį VIEŠPATS buvo ištaręs per pranašą Jehuvą, ¹³ už visas Bašos nuodėmes ir už jo sūnaus Elos nuodėmes, kuriomis jie patys buvo nusidėję ir įtraukę Izraelį į nuodėmę, pykdydami VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą, savo stabais.

¹⁴ O kiti Elos darbai ­ visa, ką jis darė ­ argi nėra aprašyti Izraelio karalių metraščiuose?

¹⁵ Dvidešimt septintais Judo karaliaus Asos metais Zimris karaliavo Tircoje septynias dienas. Tuo metu kariuomenė buvo apgulusi filistinų miestą Gibetoną. ¹⁶ Kariai stovykloje išgirdo: „Zimris surengė sąmokslą ir nužudė karalių!“ Todėl tą pačią dieną stovykloje visas Izraelis kariuomenės vadą Omrį padarė Izraelio karaliumi. ¹⁷ Tada Omris ir visas Izraelis su juo pasitraukė nuo Gibetono ir apgulė Tircą. ¹⁸ Matydamas, kad miestas bus paimtas, Zimris nuėjo į karaliaus rūmų bokštą ir susidegino su karaliaus rūmais. Taip jis mirė ¹⁹ už nuodėmes, kuriomis nusidėjo, darydamas, kas nedora VIEŠPATIES akyse, eidamas Jeroboamo pėdomis, ir už nuodėmes, kurias padarė, vesdamas Izraelį į nuodėmę.

²⁰ O kiti Zimrio darbai ir sąmokslas, kurį jis surengė, argi nėra aprašyti Izraelio karalių metraščiuose?

²¹ Tada Izraelio žmonės pasidalijo į dvi dalis. Pusė žmonių norėjo karaliumi padaryti Ginato sūnų Tibnį, o kita pusė rėmė Omrį. ²² Omrį rėmę žmonės buvo stipresni už Ginato sūnų Tibnį remiančius žmones. Taip Tibnis mirė, o Omris tapo karaliumi.

²³ Omris pradėjo karaliauti trisdešimt pirmais Judo karaliaus Asos metais ir karaliavo dvylika metų. Tircoje jis karaliavo šešerius metus.

²⁴ Jis nupirko Samarijos kalvą iš Šemero už du sidabro talentus, kalvą įtvirtino ir miestą, kurį pastatė, pavadino Samarija kalvos savininko Šemero vardu.

²⁵ Omris darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse, ir elgėsi nedoriau už visus savo pirmtakus. ²⁶ Jis ėjo Nebato sūnaus Jeroboamo keliu visais atžvilgiais ir kartojo jo nuodėmes, kuriomis jis įtraukė į nuodėmę Izraelį, pykdydamas VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą, jo stabais.

²⁷ O kiti Omrio įvykdyti darbai ir jo atlikti žygdarbiai argi nėra aprašyti Izraelio karalių metraščiuose? ²⁸ Omris užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Samarijoje, o vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Ahabas.

²⁹ Trisdešimt aštuntais Judo karaliaus Asos metais Omrio sūnus Ahabas tapo Izraelio karaliumi. Omrio sūnus Ahabas valdė Izraelį Samarijoje dvidešimt dvejus metus. ³⁰ Omrio sūnus Ahabas darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse, daugiau už bet kurį savo pirmtaką.

³¹ Negana jam buvo kartoti Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmes; jis paėmė žmona sidoniečių karaliaus Etbaalo dukterį Jezabelę ir pradėjo garbinti Baalą bei jam tarnauti. ³² Baalui jis padirbo aukurą Baalo šventykloje, kurią buvo pastatęs Samarijoje. ³³ Ahabas padarė ir šventąjį stulpą. Ahabas padarė daugiau VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, supykdyti negu bet kuris iš prieš jį buvusių Izraelio karalių. ³⁴ Jo dienomis Hielis iš Betelio atstatė Jerichą. Dėdamas jo pamatus, jis neteko savo pirmagimio sūnaus Abiramo, o įstatydamas vartus į vietą, neteko savo jauniausio sūnaus Segubo, kaip VIEŠPATS buvo kalbėjęs per Nūno sūnų Jozuę.

¹ Tišbietis Elijas iš Tišbės Gileade tarė Ahabui: „Kaip gyvas VIEŠPATS, Izraelio Dievas, kuriam aš tarnauju, šiais metais nebus nei rasos, nei lietaus, nebent aš duosiu žodį.“

² Eliją pasiekė VIEŠPATIES žodis: ³ „Eik iš čia, pasuk į rytus ir pasislėpk prie Kerito upelio į rytus nuo Jordano. ⁴ Atsigersi iš upelio, o maitinti tave ten aš paliepiau varnams.“ ⁵ Jis leidosi į kelionę vykdyti, ką VIEŠPATS jam buvo įsakęs. Nuėjęs gyveno prie Kerito upelio į rytus nuo Jordano. ⁶ Varnai atnešdavo jam duonos ir mėsos kas rytą ir kas vakarą, o iš upelio jis atsigerdavo.

⁷ Ilgainiui upelis išdžiūvo, nes krašte nebuvo lietaus. ⁸ Tada Eliją pasiekė VIEŠPATIES žodis: ⁹ „Tuojau pat eik į Sidono Sareptą ir ten pasilik. Vienai tenykštei našlei įsakiau tave maitinti.“ ¹⁰ Jis leidosi į kelionę ir atėjo į Sareptą. Priėjęs miesto vartus, pamatė našlę, berenkančią malkas. Pasišaukęs ją, tarė: „Prašau atnešti man truputį vandens inde atsigerti.“ ¹¹ Jai einant atnešti, jis šūktelėjo iš paskos, sakydamas: „Atnešk kąsnį duonos.“ ­ ¹² „Kaip gyvas tavo VIEŠPATS, ­ atsakė ji, ­ aš nieko kepto neturiu, tik saują miltų puode ir truputį aliejaus ąsotyje. Štai dabar rankioju pagalius, kad grįžusi namo tai paruoščiau sau ir sūnui. Suvalgysime ir tada mirsime.“ ­ ¹³ „Nebijok, ­ tarė jai Elijas, ­ eik ir daryk kaip sakei. Bet pirma padaryk paplotėlį ir atnešk jį man, o paskui paruošk ką nors sau ir savo sūnui. ¹⁴ Mat VIEŠPATS, Izraelio Dievas, taip kalbėjo: ‘Miltai puode neišseks nei ąsotyje aliejaus nepritrūks iki tos dienos, kurią VIEŠPATS atsiųs žemei lietaus.’“ ¹⁵ Nuėjusi ji padarė kaip Elijas buvo pasakęs. Ji pati ir jis bei visa jos šeimyna turėjo maisto ilgą laiką. ¹⁶ Miltai puode neišseko nei aliejaus ąsotyje nepritrūko, kaip VIEŠPATS buvo sakęs per Eliją.

¹⁷ Po šių įvykių atsitiko taip, kad tos moters ­ namų šeimininkės ­ sūnus susirgo. Jis vis blogėjo, kol pagaliau nustojo alsuoti. ¹⁸ Tada ji tarė Elijui: „Ką pikta, Dievo tarne, aš tau padariau, kad turėjai pas mane ateiti man kaltės priminti ir mano sūnaus nužudyti?“ ¹⁹ Bet jis atsakė jai: „Duok man savo sūnų.“ Paėmęs jį iš jos rankų, nusinešė į viršutinio aukšto kambarį, kur gyveno, ir paguldė ant savo lovos. ²⁰ „VIEŠPATIE, mano Dieve, ­ šaukėsi jis VIEŠPATIES, ­ argi tu net šiai našlei, pas kurią svečiuojuosi, atsiuntei nelaimę, užmušdamas jos sūnų?“ ²¹ Tada jis gulė ant vaiko tris kartus ir šaukėsi VIEŠPATIES, tardamas: „VIEŠPATIE, mano Dieve, maldauju: tesugrįžta šio vaiko gyvastis į jo kūną!“ ²² VIEŠPATS išgirdo Elijo maldavimą, vaiko gyvastis sugrįžo į jį, ir jis atgijo. ²³ Paėmęs vaiką, Elijas nunešė iš viršutinio aukšto kambario žemyn į seklyčią ir atidavė motinai, tardamas: „Žiūrėk, tavo sūnus gyvas.“ ­ ²⁴ „Dabar aš tikrai žinau, kad esi Dievo vyras, ­ atsakė moteris Elijui, ­ ir kad VIEŠPATIES žodis sklinda iš tavo lūpų.“

¹ Daug vėliau, trečiaisiais [sausros] metais, Eliją pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Eik ir pasirodyk Ahabui. Aš atsiųsiu žemei lietaus.“ ² Tad Elijas nuėjo pas Ahabą.

Samarijoje buvo didelis badas. ³ Ahabas pasišaukė rūmų valdytoją Abdiją. Abdijas laikė VIEŠPATĮ didelėje pagarboje. ⁴ Jezabelei žudant VIEŠPATIES pranašus, Abdijas buvo paėmęs šimtą pranašų, paslėpęs juos po penkiasdešimt olose ir aprūpinęs duona ir vandeniu. ⁵ Ahabas tarė Abdijui: „Pereik per kraštą, nueik prie visų vandens šaltinių ir visų srovių. Galbūt rasime šiek tiek žolės arkliams ir mulams išgelbėti, idant neliktume be gyvulių.“ ⁶ Norėdami išžvalgyti kraštą, jiedu išsiskyrė: Ahabas ėjo atskirai vienu keliu, o Abdijas ­ atskirai kitu keliu.

⁷ Abdijui keliaujant, jį pasitiko Elijas. Atpažinęs jį, Abdijas puolė kniūbsčias ir tarė: „Ar tai tu, mano viešpatie Elijau?“ ­ ⁸ „Taip, tai aš, ­ atsakė šis, ­ eik ir pasakyk savo valdovui, kad Elijas čia!“ ­ ⁹ „Kuo aš tau nusidėjau, kad atiduodi savo tarną į rankas Ahabui, idant mane užmuštų? ¹⁰ Kaip gyvas VIEŠPATS, tavo Dievas, nėra jokios tautos ar karalystės, į kurią mano valdovas nebūtų siuntęs tavęs ieškoti. Atsakius: ‘Čia jo nėra’, ­ jis reikalaudavo iš tos karalystės ar tautos priesaikos, kad tavęs nesurado. ¹¹ O dabar sakai: ‘Eik ir pasakyk savo valdovui, kad Elijas čia.’ ¹² Kai tik pasitrauksiu nuo tavęs, VIEŠPATIES dvasia nuneš tave nežinia kur. Taigi, kai nuėjęs pranešiu Ahabui, o jis negalės tavęs surasti, užmuš mane, nors aš, tavo tarnas, VIEŠPAČIUI rodžiau pagarbą nuo pat jaunystės. ¹³ Mano viešpačiui tikrai buvo pranešta, ką aš padariau, Jezabelei žudant VIEŠPATIES pranašus, kaip paslėpiau šimtą VIEŠPATIES pranašų po penkiasdešimt į olą ir aprūpinau juos duona ir vandeniu. ¹⁴ O dabar tu sakai: ‘Eik ir pasakyk savo valdovui: Elijas čia!’ Juk jis tikrai mane užmuš.“ ¹⁵ Elijas tarė: „Kaip gyvas Galybių VIEŠPATS, kuriam aš tarnauju, šiandien tikrai jam pasirodysiu.“

¹⁶ Tad Abdijas nuėjo pasitikti Ahabo ir pranešė jam, o Ahabas atėjo Elijo pasitikti. ¹⁷ Pamatęs Eliją, Ahabas tarė jam: „Ar tai tu, kuris vargini Izraelį?“ ­ ¹⁸ „Ne aš Izraelį varginau, ­ atsikirto Elijas, ­ bet tu ir tavo tėvo namai, nes atmetėte VIEŠPATIES įsakymus ir ėjote paskui Baalą. ¹⁹ Užtat pasiųsk surinkti visą Izraelį pas mane ant Karmelio kalno drauge su keturiais šimtais penkiasdešimt Baalo pranašų ir keturiais šimtais Ašeros pranašų, valgančių prie Jezabelės stalo.“

²⁰ Ahabas išsiuntė žmones pašaukti visų izraelitų ir surinko pranašus ant Karmelio kalno. ²¹ Tada Elijas priėjo prie visų žmonių ir tarė: „Ar ilgai jūs šlubuosite abiem kojom? Jeigu VIEŠPATS yra Dievas, sekite paskui jį, bet jeigu Baalas, tuomet sekite jį!“ Žmonės neatsakė jam nė žodžio. ²² Tada Elijas tarė žmonėms: „Aš, vien tik aš, likau VIEŠPATIES pranašas, o Baalo pranašų yra keturi šimtai penkiasdešimt vyrų. ²³ Tebūna duota mums du jautukai. Teišsirenka jie sau vieną jautuką, tesukapoja į gabalus ir tepadeda ant malkų, bet ugnies teneužkuria. O aš paruošiu kitą jautuką ir padėsiu jį ant malkų, bet ugnies neužkursiu. ²⁴ Tada jūs šaukitės savo dievo jo vardu, o aš šauksiuosi VIEŠPATIES jo vardu. Sutarkime: Dievas, kuris atsakys ugnimi, iš tikrųjų yra Dievas.“ Visi žmonės atsakė: „Gerai pasakyta!“

²⁵ Elijas tarė Baalo pranašams: „Išsirinkite sau vieną jautuką ir pirmi paruoškite jį, nes jūsų daugiau. Tada šaukitės savo dievo jo vardu, bet ugnies nekurkite.“ ²⁶ Paėmę jiems duotą jautuką, jie paruošė jį ir šaukėsi Baalo jo vardu nuo ryto iki vidudienio, sakydami: „Baalai, išklausyk mus!“ Bet nebuvo jokio garso, niekas neatsakė. Klupčiodami jie šoko aplink pastatytą aukurą. ²⁷ Atėjus vidudieniui, Elijas iš jų pasityčiojo, sakydamas: „Šaukite garsiau! Juk jis dievas! Arba jis užsisvajojo, arba paėjėjo į pakelę, arba keliauja, arba galbūt užmigo ir turi būti pažadintas.“ ²⁸ Jie garsiai šaukė ir pagal savo paprotį čaižė save kalavijais ir ietimis, kol apsipylė krauju. ²⁹ Vidudieniui praėjus, jie vis dar šėlo, pranašaudami pagavoje iki pat aukos atnašavimo. Vis dar nebuvo jokio garso, ir nebuvo, kas atsakytų ar išklausytų.

³⁰ Tada Elijas tarė visiems žmonėms: „Ateikite arčiau prie manęs.“ Visi žmonės priėjo arčiau prie jo. Jis atstatė VIEŠPATIES aukurą, kuris buvo nuverstas. ³¹ Elijas paėmė dvylika akmenų pagal Jokūbo, kurį buvo pasiekęs Dievo žodis: „Tavo vardas bus Izraelis“, ­ sūnų giminių skaičių ³² ir iš tų akmenų pastatė aukurą VIEŠPATIES vardui. Tada iškasė aplink aukurą griovį, kuriame buvo galima pasėti du saikus grūdų. ³³ Paskui jis sudėjo malkas, sukapojo į gabalus jautuką ir uždėjo ant malkų. Jis tarė: „Pripilkite keturis ąsočius vandens ir užpilkite jį ant deginamosios aukos ir ant malkų.“ ³⁴ Vėl tarė: „Padarykite tai dar kartą“, ir jie tai padarė antrą kartą. „Padarykite tai trečią kartą“, ­ tarė jis, ir jie tai padarė trečią kartą. ³⁵ Vanduo bėgo visur aplink aukurą, net griovys buvo pilnas vandens.

³⁶ Atėjus metui atnašauti auką, pranašas Elijas priėjo ir tarė: „VIEŠPATIE, Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dieve, šią dieną tebūna žinoma, kad tu esi Izraelio Dievas, kad aš esu tavo tarnas ir kad visus tuos dalykus padariau tavo įsakymu. ³⁷ Atsiliepk man, VIEŠPATIE! Atsiliepk man, kad ši tauta žinotų, jog tu, VIEŠPATIE, esi Dievas, jog tu vėl susigrąžini jų širdis.“ ³⁸ Tada nužengė VIEŠPATIES ugnis ir sudegino deginamąją auką, malkas, akmenis ir žemes. Ji sugėrė ir griovyje buvusį vandenį. ³⁹ Tai matydami, visi žmonės puolė kniūbsti, šaukdami: „VIEŠPATS yra Dievas! Tik VIEŠPATS yra Dievas!“ ⁴⁰ Elijas tarė jiems: „Čiupkite Baalo pranašus! Nė vienam neleiskite pabėgti!“ Jie buvo suimti. Nuvaręs žemyn prie Kišono upelio, Elijas ten juos nužudė.

⁴¹ Elijas tarė Ahabui: „Pakilk, valgyk ir gerk, nes atūžia smarkus lietus.“ ⁴² Tad Ahabas nuėjo pavalgyti ir atsigerti. Tuo tarpu Elijas, užkopęs į Karmelio viršūnę, atsisėdo ant žemės ir priglaudė veidą prie kelių. ⁴³ Savo tarnui jis paliepė: „Palypėk ir pasižvalgyk Jūros link.“ Palypėjęs tarnas pasižvalgė ir pranešė: „Nieko nėra!“ Septynis kartus Elijas liepė: „Vėl nueik!“ ⁴⁴ Septintą kartą tarnas pranešė: „Žiūrėk, mažas debesėlis, ne didesnis už žmogaus plaštaką, kyla nuo Jūros.“ Tada Elijas tarė: „Eik ir sakyk Ahabui: ‘Kinkyk vežimą ir leiskis žemyn, kad lietus tavęs neužkluptų.’“ ⁴⁵ Už valandėlės dangus apsiniaukė juodais debesimis, papūtė vėjas, ir pradėjo smarkiai lyti. Įlipęs į vežimą, Ahabas nuvažiavo Jezreelio link. ⁴⁶ Bet VIEŠPATIES ranka buvo virš Elijo. Prisijuosęs drabužius prie juosmens, jis bėgo pirma Ahabo iki pat Jezreelio.