¹⁴ Šventykloje susirinko prie jo aklų ir raišų, ir jis išgydė juos. ¹⁵ Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai, pamatę stebuklus, kuriuos jis padarė, ir vaikus, šaukiančius šventykloje: „Osana Dovydo Sūnui!“ ­ ¹⁶ įpyko ir prikišo jam: „Ar girdi, ką jie sako?“ Jėzus atsiliepė: „Girdžiu. Argi niekada nesate skaitę: Iš vaikų ir kūdikių lūpų parengei sau gyrių?“ ¹⁷ Ir, palikęs juos, jis išėjo iš miesto į Betaniją ir ten apsinakvojo.

Pasmerktas figmedis

¹⁸ Anksti rytą, grįždamas į miestą, Jėzus pasijuto alkanas. ¹⁹ Pamatęs pakelėje vieną figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė: „Tegul per amžius ant tavęs nemegs vaisiai!“ Ir figmedis bemat nudžiūvo. ²⁰ Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: „Kaip galėjo tas figmedis taip ūmai nudžiūti?“ ²¹ Jėzus atsakė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu turėtumėte tikėjimo ir nesvyruotumėte, ne tik galėtumėte taip padaryti su figmedžiu, bet pasakytumėte šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą!’ ­ ir taip atsitiktų. ²² Visa, ko tikėdami melsite, ­ gausite.“