¹ Jėzus vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka. ² Fariziejai stebėjo, ar jis gydys jį šabo dieną, kad galėtų apkaltinti. ³ Tuomet Jėzus tarė žmogui su padžiūvusia ranka: „Stok į vidurį!“ ⁴ O juos paklausė: „Ar šabo dieną leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ Bet anie tylėjo. ⁵ Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką!“ Šis ištiesė, ir ranka atgijo. ⁶ Išėję fariziejai tuojau ėmė tartis su erodininkais, kaip Jėzų pražudyti.

⁷ Jėzus su mokiniais pasitraukė prie ežero. Įkandin sekė didelė minia iš Galilėjos. Taip pat iš Judėjos, ⁸ Jeruzalės ir Idumėjos, iš Užjordanės bei iš Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie jo darbus. ⁹ Tuomet Jėzus liepė mokiniams laikyti jam paruoštą valtį, kad minia jo nesuspaustų. ¹⁰ Mat jis buvo daugelį išgydęs, ir visi, ką tik vargino ligos, veržėsi, norėdami prisiliesti. ¹¹ Taip pat netyrosios dvasios, vos tik jį išvydusios, parpuldavo priešais ir šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“ ¹² Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad jo negarsintų.