¹⁸ Tada kreipėsi į Zebachą ir Calmuną: „Kaip atrodė tie vyrai, kuriuos nužudėte prie Taboro?“ ­ „Visi jie atrodė kaip tu, ­ atsakė jie, ­ panašūs į karaliaus sūnus.“ ­ ¹⁹ „Tai buvo mano broliai, ­ pareiškė jis, ­ mano motinos sūnūs. Kaip gyvas VIEŠPATS, jeigu būtumėte palikę juos gyvus, neužmuščiau jūsų.“ ²⁰ Jis paliepė savo pirmagimiam sūnui Jeterui: „Eik ir užmušk juos!“ Bet vaikinas kardo iš makšties netraukė, nes buvo bailus. Mat buvo dar vaikas. ²¹ Tada Zebachas ir Calmuna tarė: „Ateik ir pats užmušk mus, nes koks vyras, tokia ir jo jėga.“ Gideonas pakilo, užmušė Zebachą bei Calmuną ir pasiėmė pusmėnulius, puošusius jų kupranugarių kaklus.

²² Tada Izraelio vyrai kreipėsi į Gideoną: „Valdyk mus tu, taip pat tavo sūnus ir tavo vaikaitis, nes išgelbėjai mus iš Midjano rankos“. ²³ Gideonas atsakė jiems: „Nei aš jus valdysiu, nei mano sūnus jus valdys! VIEŠPATS jus valdys!“ ²⁴ Gideonas tarė: „Leiskite man kreiptis į jus su vienu prašymu: duokite man kiekvienas iš savo grobio po auskarą.“ Mat priešai nešiojo aukso auskarus, nes buvo izmaelitai. ²⁵ „Mielu noru!“ ­ atsakė jie. Taigi jie išskleidė drabužį ir kiekvienas metė ant jo po auskarą, gautą kaip grobį. ²⁶ Aukso auskarų, kurių jis buvo prašęs, buvo tūkstantis septyni šimtai aukso šekelių, neskaitant pusmėnulių, karulių ir purpurinių apdarų, kuriais vilkėjo Midjano karaliai, neskaitant nei puošnių apykaklių, buvusių ant jų kupranugarių kaklų. ²⁷ Gideonas pasidarė iš jų efodą ir pasidėjo savo mieste Ofroje. Visas Izraelis kekšavo ten su juo, ir jis tapo žabangomis Gideonui ir jo namams.

²⁸ Taip Midjanas tapo pavaldus izraelitams ir savo galvų daugiau nebekėlė. Tad Gideono dienomis kraštas keturiasdešimt metų turėjo ramybę.

Abimelechas

²⁹ Jehoašo sūnus Jerubaalas parėjo gyventi į savo namus. ³⁰ Jis turėjo septyniasdešimt sūnų ­ savo paties palikuonių, nes turėjo daug žmonų. ³¹ Jo sugulovė Sicheme taip pat pagimdė jam sūnų, ir jis pavadino jį Abimelechu. ³² Jehoašo sūnus Gideonas mirė žiloje senatvėje ir buvo palaidotas savo tėvo Jehoašo kape abiezerų Ofroje.

³³ Vos Gideonui mirus, izraelitai atkrito ir kekšavo su Baalais, padarydami Baal Beritą savo dievu. ³⁴ Izraelitai nebeatsiminė VIEŠPATIES, savo Dievo, kuris buvo juos išgelbėjęs iš visų aplinkinių priešų rankos, ³⁵ ir nerodė ištikimybės Jerubaalo, tai yra Gideono, namams už visa gera, ką jis buvo padaręs Izraeliui.

¹ Jerubaalo sūnus Abimelechas nuėjo pas savo motinos brolius į Sichemą ir kalbino juos bei visą motinos šeimos kiltį: ² „Kelkite šį klausimą, girdint visiems Sichemo didžiūnams: kas jums geriau: būti septyniasdešimties vyrų valdomiems ­ visų Jerubaalo sūnų ­ ar būti valdomiems vieno vyro? Taip pat turite atsiminti, kad aš esu jūsų kūnas ir kraujas.“ ³ Jo motinos broliai visa tai kartojo jo labui visiems Sichemo didžiūnams ir palenkė jų širdis į Abimelecho pusę. Jie įtikėjo: „jis mūsų brolis.“ ⁴ Taigi jie davė jam septyniasdešimt sidabro šekelių iš Baal Berito šventyklos, o Abimelechas už juos pasisamdė pasileidusių ir nieko nebijančių valkatų savo palydovais. ⁵ Nuėjęs į savo tėvo namus Ofroje, jis nužudė Jerubaalo sūnus, savo brolius ­ septyniasdešimt vyrų ­ ant vieno akmens. Bet jauniausias Jerubaalo sūnus Jotamas išliko gyvas, nes spėjo pasislėpti. ⁶ Tada visi Sichemo didžiūnai ir visas Bet Milojas susirinko prie stulpo po ąžuolu Sicheme ir paskelbė Abimelechą karaliumi.

⁷ O Jotamas, kai jam apie tai buvo pranešta, nuėjo ir, atsistojęs ant Garizimo kalno viršūnės, šaukė jiems skardžiu balsu: „Klausykitės manęs, Sichemo didžiūnai! Tesiklauso jūsų Dievas!

⁸ Kartą medžiai suėjo

patepti sau karalių.

Alyvmedžiui jie tarė:

‘Būk mūsų karalius!’

⁹ Alyvmedis jiems atsakė:

‘Argi aš turiu liautis davęs

riebų aliejų,

kuriuo dievai ir žmonės pagerbiami,

ir eiti virš medžių linguoti?’

¹⁰ Tada medžiai tarė figmedžiui:

‘Ateik ir būk mūsų karalius!’

¹¹ Bet figmedis jiems atsakė:

‘Argi aš turiu liautis davęs

saldumą

bei skanius vaisius

ir eiti virš medžių linguoti?’

¹² Tada medžiai tarė vynmedžiui:

‘Ateik ir būk mūsų karalius!’

¹³ Bet vynmedis jiems atsakė:

‘Argi aš turiu liautis davęs vyną,

kuris pradžiugina dievus ir mirtinguosius,

ir eiti virš medžių linguoti?’

¹⁴ Tada visi medžiai tarė erškėčiui:

‘Ateik ir būk mūsų karalius!’

¹⁵ O erškėtis medžiams atsakė:

‘Jei garbingai elgiatės,

patepdami mane savo karaliumi,

tai ateikite ir raskite prieglobstį mano ūksmėje!

Bet jei ne, teišeina ugnis iš erškėčio

ir tesuryja Libano kedrus!’

¹⁶ Taigi ar garbingai ir ištikimai elgėtės, padarydami Abimelechą karaliumi? Argi deramai pasielgėte su Jerubaalu ir jo namais? Argi atsilyginote jam pagal nuopelnus? ¹⁷ Juk mano tėvas kovojo už jus, statydamas į pavojų savo gyvybę, ir išgelbėjo jus iš Midjano rankos! ¹⁸ O jūs šiandien sukilote prieš mano tėvo namus, nužudėte jo sūnus ­ septyniasdešimt vyrų ant vieno akmens ir padarėte jo tarnaitės sūnų Abimelechą Sichemo gyventojų karaliumi vien dėl to, kad jis jūsų giminaitis. ¹⁹ Jei šią dieną garbingai ir ištikimai pasielgėte su Jerubaalu ir jo namais, džiaukitės su Abimelechu, ir jis tesidžiaugia su jumis. ²⁰ Bet jei ne, teišeina ugnis iš Abimelecho ir tesuryja Sichemo didžiūnus ir Bet Miloją; teišeina ugnis iš Sichemo didžiūnų ir Bet Milojo ir tesuryja Abimelechą.“

²¹ Tai pasakęs, Jotamas leidosi į kojas. Jis nubėgo į Beerą ir ten gyveno, nes bijojo savo brolio Abimelecho.