¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Pasidirbk du trimitus; padirbsi juos iš kalstyto sidabro. Panaudosi juos bendrijai sušaukti ir stovyklų gretoms kelionei parengti. ³ Sugaudus abiem trimitams, visa bendrija rinksis pas tave prie Susitikimo Palapinės įėjimo. ⁴ Sugaudus tik vienam, pas tave rinksis vadai ­ Izraelio giminių galvos. ⁵ Kai pirmąkart sutrimituosite pavojų, pakils į kelionę stovyklų gretos rytų pusėje; ⁶ kai antrąkart sutrimituosite pavojų, pakils į kelionę stovyklų gretos pietų pusėje. Pavojus turi būti skelbiamas, kai tik jie turi leistis į kelionę. ⁷ O kai turi būti sušaukta bendrija, trimituosite, bet pavojaus neskelbsite. ⁸ Aarono sūnūs, kunigai, pūs trimitus. Tai bus amžinas įstatas visoms jūsų kartoms. ⁹ Kai žygiuosite į karą savo krašte su jus engiančiu priešu, trimitais skelbsite pavojų, kad būtumėte prisiminti VIEŠPATIES, jūsų Dievo, ir išgelbėti nuo priešų. ¹⁰ Taip pat ir džiugesio dienomis ­ jūsų nustatytomis šventėmis, jaunaties dienomis ­ pūsite trimitus prie savo deginamųjų atnašų ir bendravimo aukų. Jie primins jus VIEŠPAČIUI, jūsų Dievui. Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.“

Iškeliavimas iš Sinajaus

¹¹ Antrųjų metų antro mėnesio dvidešimtą dieną debesis pakilo nuo Sandoros Padangtės, ¹² ir izraelitai, tarpais sustodami, leidosi į kelionę iš Sinajaus dykumos. Debesis sustojo Parano dykumoje.

¹³ Pirmąkart jie leidosi į kelionę, vykdydami VIEŠPATIES įsakymą, duotą per Mozę. ¹⁴ Judo stovykla su savo ženklu greta po gretos pajudėjo pirmoji. Aminadabo sūnus Nachšonas vedė jos gretas. ¹⁵ Cuaro sūnus Netanelis vedė Isacharo giminės gretas; ¹⁶ o Helono sūnus Eliabas ­ Zabulono giminės gretas.

¹⁷ Išardžius Padangtę, į kelionę leidosi Geršono ir Merario žmonės, Padangtės nešėjai. ¹⁸ Po to pajudėjo Rubeno stovykla su savo ženklu greta po gretos. Šedeūro sūnus Elicūras vedė jos gretas. ¹⁹ Cūrišadajo sūnus Šelumielis vedė Simeono giminės gretas, ²⁰ o Reuelio sūnus Eljasafas ­ Gado giminės gretas.

²¹ Tada leidosi į kelionę Kehato žmonės, šventųjų daiktų nešėjai. Dar jiems neatkeliavus, Padangtė vėl buvo pastatyta. ²² Po to pajudėjo Efraimo stovykla su savo ženklu greta po gretos. Amihudo sūnus Elišama vedė jos gretas. ²³ Pedacūro sūnus Gamelielis vedė Manaso giminės gretas, ²⁴ o Gideonio sūnus Abidanas ­ Benjamino giminės gretas.

²⁵ Galop kaip visų stovyklų užnugaris pajudėjo su savo ženklu greta po gretos Dano stovykla. Amišadajo sūnus Ahiezeras vedė jos gretas. ²⁶ Ochrano sūnus Pagielis vedė Ašero giminės gretas, ²⁷ o Enano sūnus Ahyra ­ Naftalio giminės gretas.

²⁸ Tokia buvo izraelitų žygio tvarka greta po gretos, kai jie leidosi į kelionę.

²⁹ Mozė tarė Hobabui, savo uošvio Reuelio Midjaniečio sūnui: „Keliaujame ton vieton, apie kurią VIEŠPATS yra pasakęs: ‘Duosiu ją jums.’ Eikš su mumis! Mes būsime tau dosnūs, nes VIEŠPATS pažadėjo būti dosnus Izraeliui.“ ³⁰ Bet šis atsakė: „Ne, aš neisiu. Verčiau grįšiu į gimtąjį kraštą pas savo gimines.“ ³¹ Mozė tarė: „Prašau mūsų nepalikti, nes tu žinai, kur dykumoje turėtume įsirengti stovyklą. Būsi mūsų akys! ³² Be to, jeigu eisi su mumis, ką gero VIEŠPATS mums daro, tą pat mes tau darysime.“

³³ Tad jie nužygiavo nuo VIEŠPATIES kalno trejeto dienų kelią. Sandoros Skrynia keliavo jų priekyje per tą trejeto dienų kelionę, ieškodama vietos sustoti poilsio. ³⁴ Jiems iškeliavus, dieną VIEŠPATIES debesis buvo viršum jų.

³⁵ Kai tik Sandoros Skrynia būdavo pakeliama kelionei, Mozė sakydavo:

„Pakilk, VIEŠPATIE!

Tebūna išsklaidyti tavo priešai,

tebėga nuo tavo veido tie, kurie tavęs neapkenčia!“

³⁶ O kai tik ji būdavo padedama poilsio, jis sakydavo:

„Sugrįžk, VIEŠPATIE,

prie nesuskaitomų Izraelio tūkstančių!“

¹ Atsitiko taip, kad žmonės pradėjo karčiai murmėti prieš VIEŠPATĮ dėl savo nelaimių. VIEŠPATS tai išgirdo ir užsidegė pykčiu. Tada VIEŠPATIES ugnis suliepsnojo prieš juos, sunaikindama stovyklos pakraščius. ² Žmonės šaukėsi Mozės. Mozė meldėsi VIEŠPAČIUI, ir ugnis užgeso. ³ Ta vieta buvo pavadinta Tabera, nes ten VIEŠPATIES ugnis buvo užsidegusi prieš juos.

⁴ Tarp jų buvę valkatos buvo apimti godaus alkio. Ir izraelitai vėl ėmė verkti ir kalbėti: „Kas duos mums mėsos pavalgyti? ⁵ Atsimename žuvis, kurias Egipte dykai valgydavome, agurkus, melionus, porus, svogūnus ir česnakus. ⁶ Mūsų stemplės susitraukė! Visiškai nieko nėra! Vien maną temato mūsų akys.“

⁷ Mana buvo panaši į koriandro sėklą, ir jos spalva buvo tarsi bdelio sakų. ⁸ Žmonės vaikščiodavo po apylinkę, rinkdavo ją, maldavo girnomis ar trindavo grūstuve, virdavo puode ir darydavo plokštainius. Jos skonis buvo panašus į plokštainių su aliejumi. ⁹ Naktį, krintant rasai, su ja iškrisdavo ir mana.

¹⁰ Mozė girdėjo žmones verkiant, šeimą po šeimos, visus prie savo palapinių angos. VIEŠPATS užsidegė pykčiu, o Mozė kamavosi. ¹¹ „Kodėl taip blogai elgiesi su savo tarnu? ­ klausė Mozė VIEŠPATĮ. ­ Kodėl neradau malonės tavo akyse, kad užkrovei ant manęs visų šių žmonių naštą? ¹² Argi aš pradėjau visą šią tautą? Nejau aš juos pagimdžiau, kad turėtum man sakyti: ‘Nešk juos ant rankų, kaip kad žindyvė nešioja nenujunkytą kūdikį’, ­ į kraštą, kurį prisiekdamas pažadėjai jų protėviams? ¹³ Iš kurgi imsiu mėsos visiems šiems žmonėms? Juk jie pas mane eina, verkia ir sako: ‘Duok mums mėsos pavalgyti!’ ¹⁴ Aš vienas nepajėgiu nešti visų šių žmonių, nes jie man per sunkūs. ¹⁵ Jei tu taip su manimi elgsiesi, verčiau užmušk mane; maldauju ­ jei radau malonę tavo akyse, ­ kad daugiau nebematyčiau savo nelaimės.“

Septyniasdešimt seniūnų

¹⁶ Tada VIEŠPATS tarė Mozei: „Parink man septyniasdešimt Izraelio seniūnų ­ vyrų, kuriuos laikai žmonių seniūnais ir apskaitininkais, ­ ir atvesk juos prie Susitikimo Palapinės. Teužima jie ten savo vietą drauge su tavimi. ¹⁷ Aš nužengsiu ir su tavimi kalbėsiuosi, paimsiu tave gaubiančios dvasios ir suteiksiu jos jiems. Jie neš žmonių naštą su tavimi, kad tau nebereikėtų visą vienam nešti. ¹⁸ O žmonėms sakyk: ‘Pašvęskite save rytojui ir turėsite mėsos valgyti, nes verkšlenote, VIEŠPAČIUI girdint, sakydami: ‘Kas duos mums mėsos pavalgyti? Egipte tikrai mums buvo geriau!’ Todėl VIEŠPATS duos jums mėsos valgyti. ¹⁹ Valgysite ne tik vieną ar dvi, ar penkias, ar dešimt, ar dvidešimt dienų, ²⁰ bet visą mėnesį, kol nebenorėsite nė pauostyti ir kol jums neįgris, nes atmetėte VIEŠPATĮ, esantį tarp jūsų, ir verkšlenote prieš jį, sakydami: ‘Ak, kam mes išėjome iš Egipto!’“ ²¹ Bet Mozė tarė: „Tauta, kuri yra su manimi, turi šešis šimtus tūkstančių pėsčių vyrų, o tu sakai: ‘Aš duosiu jiems pakankamai mėsos valgyti visą mėnesį.’ ²² Argi yra tiek avių kaimenių ir galvijų bandų jiems paskersti? Argi yra jūroje tiek žuvų jiems pagauti?“ ²³ VIEŠPATS Mozei atsakė: „Nejau VIEŠPATIES ranka tokia trumpa? Tu tuojau pamatysi, ar mano žodis įvyks ar ne.“