²² Tu davei jiems karalystes bei tautas

ir paskirstei jiems žemę.

Jie užėmė Hešbono karaliaus Sihono žemę

ir Bašano karaliaus Ogo kraštą.

²³ Tu padarei jų palikuonis tokius gausius,

kaip dangaus žvaigždės,

ir atvedei juos į kraštą,

į kurį buvai įsakęs jų tėvams eiti ir jį paveldėti.

²⁴ Tad palikuonys įžengė ir paveldėjo kraštą:

tu nugalėjai prieš juos krašto gyventojus kanaaniečius,

atidavei jiems į rankas kartu su jų karaliais ir tautomis,

kad pasielgtų su jais, kaip jiems patinka.

²⁵ Jie paėmė įtvirtintus miestus ir derlingą žemę,

paveldėjo namus, kupinus visokių gėrybių,

jau iškastas vandens talpyklas, vynuogynus,

alyvmedžių sodus, gausybę vaismedžių.

Jie valgė, buvo sotūs, tapo rubuiliai,

mėgaudamiesi tavo begaliniu gerumu.

²⁶ Tada, neklusnumo apsėsti, jie sukilo prieš tave

ir nusigręžė nuo tavo Įstatymo.

Tavo pranašus, įspėjančius grįžti pas tave,

jie išžudė, ir didžiai tave užgavo.

²⁷ Tu atidavei juos priešams į rankas;

priešai juos engė.

Prispausti jie šaukėsi tavęs,

tu išgirdai juos iš dangaus

ir iš savo didžio gailestingumo davei jiems išgelbėtojų,

kurie išgelbėjo juos iš jų priešų rankų.

²⁸ Bet, vos tik gavę ramybę,

jie vėl ėmė daryti pikta tavo akyse.

Tada tu atidavei juos priešams į rankas,

idant šie būtų jų valdovai.

O kada jie vėl gręžėsi šauktis tavęs,

tu išgirdai juos danguje

ir nuolat gelbėjai juos iš savo gailestingumo.

²⁹ Tu įspėjai juos,

kad sugrąžintum prie savo Įstatymo.

Tačiau jie elgėsi įžūliai,

neklausydami tavo įsakymų;

jie nusidėjo tavo įsakams,

kuriuos vykdydamas žmogus randa gyvastį.

Pasižiūrėję per atkaklų petį,

jie užkietino savo sprandus ir neklausė.

³⁰ Per daugelį metų buvai kantrus su jais,

įspėjai juos savo dvasia per pranašus,

bet jie nė viena ausimi nesiklausė;

užtat atidavei juos žemės tautoms į rankas.

³¹ Nepaisydamas to, iš savo didelio gailestingumo

jų nesunaikinai ir nepalikai,

nes esi maloningas ir gailestingas Dievas.

³² Tad dabar, mūsų Dieve,

didis, galingas ir šiurpą keliantis Dieve,

kuris savo ištikima meile palaikai Sandorą,

tenebūna tau nereikšmingos visos nelaimės,

ištikusios mus ­

mūsų karalius, didžiūnus, pranašus,

protėvius, visą tavo tautą

nuo Asirijos karalių laikų iki šios dienos.

³³ Tu buvai teisus dėl viso, kas mus ištiko,

nes elgeisi ištikimai,

o mes elgėmės nedorai.

³⁴ Mūsų karaliai, didžiūnai, kunigai

ir protėviai nesilaikė tavo Įstatymo,

nepaisydami tavo įsakymų ar įspėjimų,

kuriuos jiems davei.

³⁵ Net savo pačių karalystėje,

nepaisydami tavo visokeriopo gerumo,

kurį jiems dosniai teikei,

plačiame ir derlingame krašte,

kurį jiems davei,

jie nenorėjo tau tarnauti

ir nuo savo nedorų darbų nenusigręžė.

³⁶ Štai mes­ vergai iki šios dienos,

vergai krašte, kurį tu davei mūsų protėviams,

kad naudotųsi jo vaisiais ir dosniomis gėrybėmis.

³⁷ Jo gausus derlius tenka karaliams,

kuriuos tu mums paskyrei už mūsų nuodėmes.

Jie valdo, kaip jiems patinka, mūsų gyvastį

ir mūsų galvijus.

Mes kenčiame didelę priespaudą!

¹ Turėdami visa tai prieš akis, mes sudarome tvirtą sutartį raštu. Šiame antspauduotame rašte įrašyti vardai mūsų didžiūnų, levitų ir kunigų.

² Antspauduotame rašte įrašyti: Hachalijos sūnus valdytojas Nehemijas ir Zedekija; ³ Seraja, Azarija, Jeremija, ⁴ Pašhūras, Amarija, Malkija, ⁵ Hatušas, Šebanija, Maluchas, ⁶ Harimas, Meremotas, Abdija, ⁷ Danielius, Ginetonas, Baruchas, ⁸ Mešulamas, Abija, Mjaminas, ⁹ Maazija, Bilgajas, Šemaja; tai kunigai;

¹⁰ levitai: Azanijos sūnus Jozuė, iš Henadado sūnų ­ Binujas ir Kadmielis ¹¹ bei jų giminaičiai: Šebanija, Hodija, Kelita, Pelaja, Hananas, ¹² Michėjas, Rehobas, Hašabija, ¹³ Zakūras, Šerebija, Šebanija, ¹⁴ Hodija, Banis, Beninuvas;

¹⁵ žmonių vadai: Parošas, Pahat Moabas, Elamas, Zatuvas, Banis, ¹⁶ Būnis, Azgadas, Bebajas, ¹⁷ Adonija, Bigvajas, Adinas, ¹⁸ Ateras, Ezekijas, Azūras, ¹⁹ Hodija, Hašumas, Becajas, ²⁰ Harifas, Anatotas, Nebajas, ²¹ Magpiašas, Mešulamas, Hezyras, ²² Mešezabelis, Cadokas, Jadūva, ²³ Pelatija, Hananas, Anaja, ²⁴ Ozėjas, Hananija, Hašubas, ²⁵ Ha Lohešas, Pilha, Šobekas, ²⁶ Rehumas, Hašabna, Maasėja, ²⁷ Ahija, Hananas, Ananas, ²⁸ Maluchas, Harimas, Baana.

²⁹ O kiti žmonės ­ kunigai, levitai vartininkai, giesmininkai, Šventyklos tarnai ir visi, kurie yra atsiskyrę nuo šalies tautų, kad laikytųsi Dievo Įstatymo, drauge su savo žmonomis, sūnumis, dukterimis, su visais, kurie žino ir supranta ­ ³⁰ vienijasi su savo garbingais giminėmis iškilminga priesaika, norėdami sekti Dievo Įstatymu, duotu per Dievo tarną Mozę, ištikimai laikydamiesi ir vykdydami visus VIEŠPATIES, mūsų VIEŠPATIES, įsakymus, įsakus ir įstatus.

³¹ Sutarta, kad mes neduosime savo dukterų vesti šalies tautoms, nei imsime jų dukterų savo sūnums. ³² Kai šalies tautos atneš prekių ar kokių nors grūdų parduoti šabo dieną, per šabą ar bet kokią kitą šventą dieną, mes jų nepirksime. Septintaisiais metais atsisakysime žemės derliaus ir visų neapmokėtų skolų.

³³ Be to, įsipareigojame kasmet duoti trečdalį šekelio mūsų Dievo Namų tarnybai ­ ³⁴ padėtinės duonos eilėms, nuolatinei javų atnašai, nuolatinei deginamajai aukai, šabų, jaunačių, iškilmių atnašoms, pašventintų dovanų atnašoms bei atnašoms už nuodėmę permaldavimui už Izraelį ir visiems darbams mūsų Dievo Namuose. ³⁵ Taip pat mes metėme burtus tarp kunigų, levitų ir žmonių dėl malkų atnašos mūsų Dievo Namams. Kiltys privalo jas atnešti kasmet nustatytu laiku, kad būtų kuro VIEŠPATIES, mūsų Dievo, aukurui, kaip parašyta Įstatyme. ³⁶ Be to, įsipareigojame kasmet atgabenti į VIEŠPATIES Namus mūsų laukų ir visų sodų pirmienų. ³⁷ Taip pat mūsų sūnų ir mūsų gyvulių pirmagimius, kaip įsakyta Įstatyme, mūsų kaimenių ir bandų pirmagimius atgabenti į mūsų Dievo Namus kunigams, tarnaujantiems mūsų Dievo Namuose. ³⁸ Taip pat mes atnešime į mūsų Dievo Namų sandėlius pirmąją tešlos dalį ­ pirmienas mūsų grūdų dovanų, visų medžių vaisių, vyno ir aliejaus kunigams ir mūsų laukų dešimtines levitams. Jie, levitai, surinks dešimtinę visuose mūsų miestuose, kurie pavaldūs mūsų tarnybai. ³⁹ Kunigas, Aarono palikuonis, bus su levitais, jiems renkant dešimtinę; levitai atneš dešimtinę nuo savo dešimtinių į mūsų Dievo Namų iždo sandėlius. ⁴⁰ Izraelitai ir levitai javų, vyno ir aliejaus dovanas turi sunešti į sandėlius. Ten yra šventovės reikmenys, ten yra kunigai, einantys tarnybą, vartininkai ir giesmininkai.

Mes nepaliksime daugiau Dievo Namų.“