Pašaukimo sunkumai

¹⁸ Matydamas aplinkui didžiulę minią, Jėzus įsakė irtis į kitą krantą. ¹⁹ Čia priėjo vienas Rašto aiškintojas ir tarė jam: „Mokytojau, aš seksiu paskui tave, kur tik tu eisi!“ ²⁰ Jėzus atsakė: „Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai ­ lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti.“

²¹ Kitas jo mokinys prašė: „Viešpatie, leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti.“ ²² Bet Jėzus atsakė: „Sek paskui mane ir palik mirusiems laidoti savo numirėlius.“

Audros nutildymas

²³ Jėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui jį. ²⁴ Ir štai ežere pakilo tokia smarki audra, kad bangos sėmė valtį. O jis miegojo. ²⁵ Mokiniai pripuolę ėmė jį žadinti, šaukdami: „Viešpatie, gelbėk, žūvame!“ ²⁶ Jis jiems tarė: „Ko jūs tokie bailūs, mažatikiai?“ Paskui atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu. ²⁷ Žmonės stebėjosi ir kalbėjo: „Kas jis per vienas, kad net vėjai ir marios jo klauso?“

Apsėstųjų išgydymas

²⁸ Kai Jėzus priplaukė kitą krantą gadariečių krašte, jam priešais atbėgo du demonų apsėstieji, išlindę iš kapinių rūsių. Juodu buvo tokie pavojingi, kad niekas negalėjo praeiti anuo keliu. ²⁹ Ir štai jiedu ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Dievo Sūnau?! Atėjai pirma laiko mūsų kankinti?“ ³⁰ Truputį toliau ganėsi didelė kaimenė kiaulių. ³¹ Demonai ėmė prašytis: „Jeigu mus išvarysi, tai siųsk kiaulių kaimenėn.“ ³² Ir jis jiems tarė: „Eikite!“ Tuomet demonai išėjo ir apniko kiaules. Ir štai visa kaimenė metėsi nuo skardžio į ežerą ir gavo galą vilnyse. ³³ Piemenys pabėgo ir, pasiekę miestą, viską išpasakojo, taip pat ir apie apsėstuosius. ³⁴ Tada visas miestas išėjo priešais Jėzų ir, vos jį pamatę, prašė pasišalinti iš jų krašto.