⁷ Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių krikštytis, Jonas juos barė: „Angių išperos, kas jus pamokė bėgti nuo besiartinančios rūstybės? ⁸ Duokite atsivertimą liudijančių vaisių! ⁹ Ir nemėginkite ramintis: ‘Juk mūsų tėvas ­ Abraomas.’ Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų. ¹⁰ Štai kirvis jau prie medžio šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduo- da gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. ¹¹ Aš jus krikštiju vandeniu atsivertimui, bet po manęs ateis galingesnis už mane; aš nevertas jam nė apavo nuauti. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. ¹² Jo rankoje ­ vėtyklė, ir jis išvalys savo kluoną. Kviečius surinks į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi.“

Jėzaus krikštas

¹³ Tuomet Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. ¹⁴ Jonas jį atkalbinėjo: „Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane!“ ¹⁵ Bet Jėzus jam atsakė: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui.“ Tada Jonas sutiko. ¹⁶ Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo. ¹⁷ O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“

¹ Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. ² Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas. ³ Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona.“ ⁴ Bet Jėzus atsakė: „Parašyta:

Žmogus gyvas ne viena duona,

bet ir kiekvienu žodžiu,

kuris išeina iš Dievo lūpų.“

⁵ Tada velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens ⁶ ir sako: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta:

Jis lieps savo angelams globoti tave,

ir jie nešios tave ant rankų,

kad neužsigautum kojos į akmenį.“

⁷ Jėzus jam atsako: „Taip pat parašyta:

Negundyk Viešpaties, savo Dievo.“

⁸ Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę, ⁹ taria: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane.“ ¹⁰ Tada Jėzus atsako: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta:

Viešpatį, savo Dievą, tegarbink

ir jam vienam tetarnauk!“

¹¹ Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir jam tarnavo.