Nukryžiavimas ir patyčios

³² Eidami jie sutiko žmogų iš Kirėnės, vardu Simoną. Tą privertė panėšėti jo kryžių. ³³ Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra „Ka´ukolės vieta“) , ³⁴ davė jam gerti vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus tik paragavo ir negėrė. ³⁵ Prikalę prie kryžiaus, pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą, ³⁶ ir ten pat susėdę sergėjo jį.

³⁷ Viršum jo galvos jie prisegė užrašytą jo kaltinimą: „Šitas yra Jėzus, žydų karalius.“ ³⁸ Kartu su juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės.

³⁹ Praeiviai užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas ⁴⁰ ir sakydami: „Še tau, kuris sugriauni šventovę ir per tris dienas atstatai; gelbėkis pats! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!“ ⁴¹ Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto aiškintojais ir seniūnais, ⁴² kalbėdami: „Kitus gelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. Jeigu jis Izraelio karalius, tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir mes juo tikėsime... ⁴³ Jis pasitikėjo Dievu, tad teišvaduoja jį dabar, jeigu juo rūpinasi, nes jis yra sakęs: ‘Aš Dievo Sūnus.’“ ⁴⁴ Taip pat jį plūdo ir kartu nukryžiuoti plėšikai.

Jėzaus mirtis

⁴⁵ Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa. ⁴⁶ O apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eli, Eli, lema sabachtani? ­ tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?! ⁴⁷ Kai kurie iš ten stovėjusių išgirdę sakė, jog jis šaukiąsis Elijo. ⁴⁸ Ir tuoj pat vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją perrūgusio vyno, užmovė ant nendrės ir padavė jam gerti. ⁴⁹ Kiti kalbėjo: „Palauk! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas jo išgelbėti.“ ⁵⁰ Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė dvasią.

⁵¹ Ir štai šventovės uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti. ⁵² Atsivėrė kapų rūsiai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė iš numirusių. ⁵³ Išėję iš kapų po Jėzaus prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė. ⁵⁴ Šimtininkas ir kiti su juo sergintys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“

⁵⁵ Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos buvo atlydėjusios Jėzų iš Galilėjos, jam patarnaudamos. ⁵⁶ Tarp jų buvo Marija Magdalena, Jokūbo ir Juozapo motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.

Laidojimas

⁵⁷ Vakarui atėjus, atvyko turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo Jėzaus mokinys. ⁵⁸ Nuėjęs pas Pilotą, jis paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė jį atiduoti. ⁵⁹ Juozapas pasiėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę ⁶⁰ ir paguldė savo naujame kapo rūsyje, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Paskui jis užrito didelį akmenį ant rūsio angos ir nuėjo. ⁶¹ Ten dar buvo Marija Magdalena ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.

Sargyba prie kapo

⁶² Kitą dieną, po Pasirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejai ⁶³ ir kalbėjo: „Valdove, mes atsiminėme, jog tasai suvedžiotojas, dar gyvas būdamas, yra pasakęs: ‘Po trijų dienų aš prisikelsiu.’ ⁶⁴ Tad įsakyk saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais atėję mokiniai neišvogtų jo ir nepaskelbtų liaudžiai: ‘Jis prisikėlė iš numirusių.’ Ta pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją.“ ⁶⁵ Pilotas jiems atsakė: „Štai jums sargyba ­ eikite ir saugokite, kaip išmanote.“ ⁶⁶ Tada jie nuėję paženklino antspaudu akmenį ir pastatė sargybą.