³ Kai išdavikas Judas pamatė, jog Jėzus pasmerktas, gailesčio pagautas, nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir seniūnams trisdešimt sidabrinių ⁴ ir tarė: „Nusidėjau išduodamas nekaltą kraują.“ Tie atsakė: „Kas mums darbo?! Tu žinokis!“ ⁵ Nusviedęs šventovėje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė. ⁶ Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: „Jų negalima dėti į iždą, nes tai užmokestis už kraują.“ ⁷ Jie pasitarė ir už tuos pinigus nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti. ⁸ Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva. ⁹ Taip išsipildė pranašo Jeremijo žodžiai: Ir paėmė trisdešimt sidabrinių ­ įkainotojo kainą, už kurią buvo jį suderėję iš Izraelio vaikų ¹⁰ ­ ir atidavė juos už puodžiaus dirvą; taip man Viešpats buvo paskyręs.