Jericho neregiai

²⁹ Jiems išeinant iš Jericho, paskui Jėzų sekė didelė minia. ³⁰ Pakelėje sėdėjo du neregiai. Išgirdę praeinant Jėzų, jie ėmė šaukti: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“ ³¹ Minia draudė juos, kad tylėtų. Bet anie dar garsiau šaukė: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“ ³² Jėzus sustojo, pasišaukė juos ir paklausė: „Ko norite, kad jums padaryčiau?“ ³³ Neregiai sako jam: „Viešpatie, kad atsivertų mūsų akys.“ ³⁴ Pasigailėjęs Jėzus palietė jų akis; jie tučtuojau praregėjo ir nusekė paskui jį.

¹ Kai jie prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius, ² tardamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. ³ O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis.“ ⁴ Tai įvyko, kad išsipildytų pranašo žodžiai:

⁵ Pasakykite Siono dukteriai:

štai atkeliauja tavo karalius.

Jis romus, jis joja ant asilės,

lydimas asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio.

⁶ Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzaus buvo įsakyta.

⁷ Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, o Jėzus užsėdo ant viršaus. ⁸ Didžiausia minia tiesė drabužius jam ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. ⁹ Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė:

„Osana Dovydo Sūnui!

Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!

Osana aukštybėse!“

¹⁰ Jam įžengus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: „Kas jis toksai?“ ¹¹ O minios kalbėjo: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto.“

Prekiautojų išvaikymas

¹² Įėjęs į šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje, išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus ¹³ ir tarė jiems: „Parašyta: Mano Namai vadinsis maldos namai, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne!“ ¹⁴ Šventykloje susirinko prie jo aklų ir raišų, ir jis išgydė juos. ¹⁵ Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai, pamatę stebuklus, kuriuos jis padarė, ir vaikus, šaukiančius šventykloje: „Osana Dovydo Sūnui!“ ­ ¹⁶ įpyko ir prikišo jam: „Ar girdi, ką jie sako?“ Jėzus atsiliepė: „Girdžiu. Argi niekada nesate skaitę: Iš vaikų ir kūdikių lūpų parengei sau gyrių?“ ¹⁷ Ir, palikęs juos, jis išėjo iš miesto į Betaniją ir ten apsinakvojo.

Pasmerktas figmedis

¹⁸ Anksti rytą, grįždamas į miestą, Jėzus pasijuto alkanas. ¹⁹ Pamatęs pakelėje vieną figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė: „Tegul per amžius ant tavęs nemegs vaisiai!“ Ir figmedis bemat nudžiūvo. ²⁰ Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: „Kaip galėjo tas figmedis taip ūmai nudžiūti?“ ²¹ Jėzus atsakė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu turėtumėte tikėjimo ir nesvyruotumėte, ne tik galėtumėte taip padaryti su figmedžiu, bet pasakytumėte šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą!’ ­ ir taip atsitiktų. ²² Visa, ko tikėdami melsite, ­ gausite.“