¹ Anuo metu šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skintis varpų ir valgyti. ² Tai pamatę, fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas per šabą draudžiama.“ ³ Jis atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani? ⁴ Kaip jie nuėjo į Dievo Namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams. ⁵ Arba gal neskaitėte Įstatyme, jog per šabą kunigai šventykloje pažeidžia šabo poilsį ir nenusikalsta? ⁶ Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla! ⁷ Jei būtumėte supratę, ką reiškia aš noriu gailestingumo, o ne aukos, nebūtumėte pasmerkę nekaltų.

⁸ Žmogaus Sūnus yra šabo Viešpats.“

⁹ Iš ten išėjęs, jis atėjo į jų sinagogą. ¹⁰ Čia buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzų (kad galėtų apkaltinti) : „Ar leistina šabo dieną gydyti?“ ¹¹ Jis atsakė: „Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per šabą įkris į duobę, nestvers jos ir neištrauks?! ¹² O kiek daug brangesnis už avį žmogus! Taigi leistina daryti gera šabo dieną.“ ¹³ Tuomet tarė žmogui: „Ištiesk ranką!“ Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji. ¹⁴ Išėję fariziejai susimokė Jėzų pražudyti.

Jėzus ­ išrinktasis

¹⁵ Tai žinodamas, Jėzus pasitraukė iš ten. Daugelis sekė paskui jį, ir jis visus gydė, ¹⁶ bet įspėdavo, kad jo negarsintų. ¹⁷ Taip turėjo išsipildyti pranašo Izaijo žodžiai:

¹⁸ Štai mano išrinktasis tarnas,

mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela.

Aš suteiksiu jam savo Dvasią,

ir jis skelbs tautoms teisingumą.

¹⁹ Jis nesiginčys, nešauks,

ir negirdės niekas gatvėse jo balso.

²⁰ Jis nenulauš palūžusios nendrės

ir neužgesins gruzdančio dagčio,

kol nenuves į pergalę teisingumo;

²¹ o jo vardas teiks viltį tautoms.