⁷ O aš žvelgsiu į VIEŠPATĮ,

dėsiu viltis į savo išganymo Dievą,

ir išklausys mane mano Dievas!

⁸ Nedžiūgauk dėl mano nelaimės, mano prieše!

Nors ir parpuoliau,

vėl atsikelsiu,

nors sėdžiu tamsybėje,

VIEŠPATS ­ mano šviesa.

⁹ Kadangi jam nusidėjau,

turiu pakelti VIEŠPATIES įniršį,

kol jis apgins mano bylą

ir grąžins man teisingumą.

Jis išves mane į šviesą,

ir aš regėsiu jo teisumą.

¹⁸ Kur yra toks Dievas, kaip tu,

kuris atleidžia kaltę

ir dovanoja nusižengimą

savo paveldo likučiui?

Jo pyktis netveria amžinai,

nes jam malonu būti gailestingam.

¹⁹ Jis vėl mūsų pasigailės,

kojomis sutryps mūsų kaltes.

Tu įmesi į gelmes

visas mūsų nuodėmes.

²⁰ Tu parodysi ištikimybę Jokūbui,

ištikimą meilę Abraomui,

kaip esi prisiekęs

mūsų protėviams senovės dienomis.